Mūsų kelionė į Siriją kartu su Rusijos gynybos ministerijos atstovais tapo tikru išbandymu: septynios valandos autobusu į karinį oro uostą, trijų valandų patikrinimas ir po to sekęs šešių valandų trukmės skrydis sovietinių laikų „Tupolev“ keleiviniu lėktuvu, CNN rašo žurnalistas Matthew Chance'as.
4 val. ryto pagaliau nusileidome Hmeymin karinėje oro bazėje Latakijoje, Šiaurės vakarų Sirijoje, Viduržemio jūros pakrantėje.
Kol traukėme sunkias dėžes su įranga iš už kalnų pakilo saulė ir apšvietė didžiulę karinių oro pajėgų bazę atskleisdama rusų karinio dalyvavimo Sirijoje mastą. Vakarų žurnalistams bet kokia prieiga prie paprastai slaptų Rusijos karinių objektų pasitaiko itin retai.
Mums leidžiama stebėti rusų karinius lėktuvus, kylančius į bombardavimo reidus ir iš jų sugrįžtančius. Mums nebuvo pasakyta, į kokius konkrečius taikinius buvo smogta. Vis dėlto galiu patvirtinti, kad Rusijos karinis dalyvavimas Sirijoje yra itin triukšmingas reikalas – dar ilgai ausyse aidėjo riaumojančių karinių lėktuvų gausmas.
Visai šalia mūsų nusileido bombonešis, o jo sparnas atsidūrė virš mūsų galvų. Taigi karinių lėktuvų stebėjimas iš arti – tikrai pavojinga užsiėmimas.
Maistas niekada nebuvo stiprioji Rusijos kariuomenės vieta. Prisimenu, kaip Čečėnijoje valgėme lašinius, tada rašiau apie brutalią kovą Grozne. Praėjus beveik 15 metų lašinių valgiaraštyje nebeliko, bet pieniškos dešrelės su bulvių koše ir marinuotu pomidoru pusryčiams vis dar užima garbingą vietą meniu. Dažnai sakoma, kad bet kurios šalies kariuomenėje karinės jūrų pajėgos valgo geriau nei visi kiti. Rusijos kariuomenėje ši taisyklė taip pat galioja – tai sužinojome antrąją dieną Sirijoje.
Pietavome raketiniame kreiseryje „Moskva“, dislokuojamame Viduržemio jūros Rytinėje dalyje, šalia Sirijos krantų. „Moskva“ – vienas svarbiausių rusų laivų šiame regione ir esminis Kremliaus karinės kampanijos Sirijoje elementas.
Laivas šalia Sirijos imtas dislokuoti po to, kai lapkričio mėn. turkai numušė rusų bombonešį „Suchoj Su-24“. Šis karinis laivas aprūpintas ne tik branduolinėmis raketomis, bet ir modernia priešraketine sistema.
Kartu su išmaniomis Sirijoje dislokuojamomis antžeminėmis sistemomis šis modernus laivas liudija apie Rusijos pajėgumą kontroliuoti oro erdvę virš Sirijos.
Iš tiesų šios galingos rusų karinės sistemos liudija apie Rusijos gebėjimą kontroliuoti oro erdvę taip pat ir virš Pietų Turkijos, Šiaurės Izraelio, Kipro ir Libano. Šio laivo kapitonas papasakojo, kad JAV vadovaujamų koalicijos lėktuvų vykdomų misijų virš Sirijos po šio laivo dislokavimo skaičius reikšmingai sumažėjo ir „tam neprireikė nė vieno šūvio“.
Pietums gavome klasikinį rusų karinio laivyno patiekalą – makaronų su mėsa.
Kremlius nuolat atmeta Vakarų ir Sirijos sukilėlių reikalavimus dėl Sirijos prezidento Basharo al Assado pasitraukimo – tai pagrindinė keliama sąlyga taikos deryboms pradėti. Neseniai Jungtinių Tautų (JT) priimtoje rezoliucijoje dėl Sirijos B. al Assado ateities klausimas net nėra minimas, o tai akivaizdus augančio Rusijos diplomatinio vaidmens įrodymas. Savaime suprantama, Kremlius turi ekonominių ir karinių interesų Sirijoje, kuriuos nori apsaugoti.
Nors Rusija tikina neprieštaraujanti galimam Sirijos vadovybės pasikeitimui, vis dėlto laikosi pozicijos, kad sprendimą turi priimti Sirijos valdžia, o pagal tokią formuluotę bet kuris kandidatas, kuris pasirodys nepakankamai pritariantis Rusijos pozicijai, gali būti atmestas. Matyt, siekiant iliustruoti Sirijos problemos daugialypumą trečią vizito Sirijoje dieną buvome nuvežti į vyriausybės valdomą dėl karo namus palikti priverstų žmonių stovyklą.
Rusija prieglobstį, maisto ir medikamentų suteikia dviem be namų dėl karo negandų likusių sirų prieglobsčiu tapusioms stovykloms, tai vadindama humanitarine pagalba.
Vis dėlto nuspręsta, kad šiose stovyklose mums būtų nesaugu, taigi buvome nuvežti į stovyklą Latakijoje. Prie įėjimo – plakatas, kuriame – draugiškai vienas kitam ranką spaudžiantys V. Putinas ir B. Obama.
„Visa tai – Rusijos dėka“, - štai toks užrašas puikuojasi ant plakato.
Ši stovykla prieglobsčiu tapo 5 tūkst. asmenų, dėl vykstančių kovų likusių be namų, tačiau nusprendusių ne ieškoti prieglobsčio pabėgėlių stovyklose už Sirijos ribų, o gauti Sirijos valdžios apsaugą.
Čia gyvenanti Aisha Adbulraheem, kartu su šeima palikusi namus Alepe, paaiškino, kodėl priėmė būtent tokį sprendimą. Moteris papasakojo, kad jos vyras tarnauja Sirijos kariuomenėje, todėl ji atsidūrė pavojuje.
Moteris patikino, esą sukilėliai nupjovė Sirijos kariuomenėje tarnavusių jos šeimos narių galvas.
Su CNN kalbėję sirai papasakojo jaučiantys didžiulį nerimą dėl savo šeimos narių ateities, jei B. al Assadas liktų valdžioje.
Chaotiški režimo vykdomi bombardavimai ir 2011 m. prasidėjęs pilietinis karas jau nusinešė per 300 tūkst. asmenų gyvybių, o 10,6 mln. sirų buvo priversti palikti savo namus.
DELFI primena, kad neseniai Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) apkaltino Maskvą ir Damaską intensyviai naudojant uždraustą kasetinę amuniciją Sirijoje, skelbia Laisvosios Europos radijas.
Organizacija teigia, kad tokia ginkluotė buvo panaudota mažiausiai 20 kartų nuo rugsėjo 30 dienos, kai Sirija ir Rusija pradėjo bendrą puolimą prieš sukilėlius. Niujorke įsikūrusi HRW surinko detalią informaciją apie atakas devyniose vietovėse, per kurias žuvo mažiausiai 35 civiliai, įskaitant penkias moteris ir 17 vaikų.
Per dvi atakas aviacijos smūgiai buvo suduoti neįgaliųjų stovyklai. Gruodžio 20-ąją paskelbtame pareiškime HRW nurodė, kad visos atakos, per kurias buvo panaudota kasetinė amunicija, užfiksuotos opozicijos kontroliuojamoje teritorijoje.
Kasetinės bombos gyventojams kelia didelį pavojų – jose šimtai atskirų nedidelių sprogmenų pasklinda didelėje teritorijoje ir ją užminuoja.
Tokio tipo sprogmenų naudojimas buvo uždraustas 2008 metų susitarimu, pasirašytu 116-os pasaulio valstybių.