„Ką tik Nikolajus Vasiljevičius Kolomeicevas perdavė man dokumentą, kurį pasirašyti reikalauja norinčiųjų kirsti Rusijos ir Sakartvelo sieną. Pareiškimas dėl Rusijos Federacijos pripažinimo okupaciniu Sakartvelo teritorijų režimu. Jeigu tai tiesa, ir mūsų piliečiai tikrai pasirašo šį dokumentą, tai akivaizdus nusikaltimas“, – RTVi cituoja Viačeslavą Volodiną.
„Pirmasis punktas kalba apie tai, kad pasirašantysis pripažįsta, jog jo šalis yra agresorė. O tai jau baudžiamoji atsakomybė. (...) Galimas dalykas, kad tie, kurie pabėgo ir tą dokumentą pasirašė, gerai ir padarė? Jų laikysis įsikibus tikrai nereikia. Juk jie mus išdavė. Visgi turime jiems perduoti žinutę, kad padarė sunkų nusikaltimą, nusikalto prieš savo šalį, prieš savo žmones. Jeigu sugalvotų grįžti atgal, bus nubausti“, – pridūrė V. Volodinas.
Rusijos Federacijai priklausančios, su Sakartvelu besiribojančios Šiaurės Osetijos valdžios pareigūnai trečiadienį apribojo lengvųjų automobilių įvažiavimą į regioną.
Apie tai pranešta po to, kai į Sakartvelą pradėjo plūsti dešimtys tūkstančių rusų, siekiančių išvengti jų šalyje pradėtos dalinės mobilizacijos.
Šiaurės Osetijos vadovas Sergejus Menialo „Telegram“ kanale parašė, kad regione paskelbė „aukščiausio lygio parengtį“ ir įsakė „riboti lengvųjų automobilių įvažiavimą“.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui praėjusią savaitę paskelbus dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, į kaimyninį Sakartvelą kasdien atvykstančių rusų skaičius beveik padvigubėjo, antradienį pranešė Tbilisis.
V. Putino pareiškimas sukėlė naują išvykimo bangą į Kaukazo valstybę, kuri nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo karas Ukrainoje, yra viena pagrindinių šalių, kur ėmė trauktis rusai.
„Prieš keturias–penkias dienas į Sakartvelą kasdien atvykdavo 5–6 tūkstančiai (rusų). Dabar jų skaičius išaugo iki maždaug 10 000 per dieną“, – žurnalistams sakė Sakartvelo vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris.
Per pirmuosius keturis karo mėnesius beveik 50 000 rusų pabėgo į Sakartvelą, kur jie gali likti vienus metus be vizos, birželį pranešė šios nedidelės Juodosios jūros šalies statistikos biuras.
Dar apie 40 000 žmonių per tą patį laikotarpį pabėgo į Armėniją – kitą šalį, kurioje rusams taip pat netaikomas vizų režimas.
Rusijos tūkstančių rezervistų šaukimas dalyvauti kare Ukrainoje išprovokavo demonstracijų visoje šalyje, per kurias sulaikyta šimtai žmonių. Be to, dalinė mobilizacija paskatino rusus skubiai palikti savo šalį.
Kritikai kaltina valdžią šaukimą į kariuomenę organizuojant pirmiausia atokiuose šalies regionuose, įskaitant Sibirą ir Šiaurės Kaukazą, kad nekiltų nepasitenkinimas svarbiuose urbanistiniuose centruose, ypač Maskvoje.
Antradienį Rusijos regiono, kuris ribojasi su Sakartvelu, vidaus reikalų ministerija pranešė, kad prie sienos laukia apie 5 500 automobilių.
Rusų antplūdis kelia nevienareikšmiškus jausmus šalyje, kurioje vis dar gyvi skaudūs prisiminimai apie 2008 metų Rusijos invaziją.
2008 metų rugpjūtį tuometinis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių kartvelų kaimus.
Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Sakartvelo teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai.
Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.
Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.
Pietų Osetija ir Abchazija sudaro apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.
