„The Times“ žurnalistai atliko tyrimą ir nustatė, kad buvo platinami vaizdai, kuriuose matyti, kaip neva į beždžionę panašiu padaru virtęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas žingsniuoja Vaitholo gatve Londone. Pasak leidinio, egzistuojantys įrodymai patvirtina, kad su dezinformacijos skleidimu susiję Rusijos pareigūnai.
Kaip rašo „The Times“, tyrimas „atskleidė Rusijos dezinformacijos kampaniją, nukreiptą į Oksfordo universiteto kuriamos vakcinos nuo koronaviruso diskreditavimą ir baimės, susijusios su šia vakcina, skleidimą.
Pasak leidinio, Rusijoje buvo kuriami vaizdai, memai ir vaizdo įrašai. Juose Didžiojoje Britanijoje gaminama vakcina pateikiama kaip pavojingas dalykas. Dabar šiuos vaizdus mėginama platinti socialiniuose tinkluose visame pasaulyje.
Pagrindinė mintis, kurią siekiama perduoti šiomis vaizdinėmis priemonėmis, yra ta, kad vakcina, kurios farmacijos gigantė „AstraZeneca“ pagaminti rengiasi milijonus dozių, gali paversti žmones į beždžiones, kadangi jos gamybai panaudojamas šimpanzių virusas. Kampanija nukreipta į tas šalis, kuriose Rusija siekia pardavinėti savo gamybos vakciną „Sputnik V“, taip pat į Vakarų valstybes, aiškinama „The Times“ straipsnyje.
Tai gali pakenkti ne tik Oksfordo universiteto vykdomai vakcinos programai, bet ir platesniems visuotiniams kovos su koronavirusu bandymams, nes dezinformacijos kampanija gali paskatinti sąmokslo teorijų skleidėjų ir prieš skiepus nusiteikusių aktyvistų veiklą.
Straipsnio šaltinis iš Vaitholo gatvės šią melagingą informaciją pavadino „atkakliu ir niekingu elgesiu, galinčiu rimtai pakenkti žmonių sveikatai. Toks melas daro milžinišką žalą visiems mums, visiems pasaulio gyventojams. Todėl privalome būti budrūs, aptikti tokios veiklos apraiškas ir kovoti su tuo. Būtina padėti sklisti faktais paremtai informacijai apie COVID-19 ir vakcinas, kad ji pasiektų visus žmones“.
Minėtąją vaizdinę medžiagą „The Times“ perdavė su dezinformacijos kampanija susijęs asmuo, sunerimęs dėl žalos, kurią ši veikla gali padaryti visuomenės sveikatai ir kovai su virusu. Neaišku, ar šiam propagandos bandymui tiesiogiai vadovavo Kremlius, tačiau yra įrodymų, kad prie jo organizavimo ir sklaidos prisidėjo kai kurie Rusijos pareigūnai, pažymi leidinys.
Su kampanija susijęs šaltinis informavo, kad pagrindinis jos tikslas buvo vaizdinės medžiagos viešinimas vakarietiškuose interneto puslapiuose. Taip pat šią medžiagą siekta platinti tokiose valstybėse kaip Indija ir Brazilija, kuriose Rusija mėgina parduoti savąją vakciną.
„Yra duomenų, patvirtinančių, kad kampanija jau prasidėjo. Vienas nedidelis Jungtinės Karalystės naujienų portalas prieš keletą dienų, kai su juo susisiekė „The Times“, iš spartinančiosios atmintinės pašalino du vaizdus. Su juo susijusiame kitame Briuselio portale, turinčiame 20 tūkst. unikalių lankytojų per mėnesį, vis dar rodomas vienas iš memų.
Melagingų naujienų skleidimo planas taip pat numato, kad valstybinės Rusijos žiniasklaidos priemonės atkreips dėmesį į pasklidusius vaizdus ir pareikš, jog jų pasirodymas patvirtina visuomenės skepticizmą dėl Oksfordo universiteto vakcinos. Reportažai su kai kuriais minėtais vaizdais rugsėjį pasirodė rusiškoje laidoje „Vesti nedeli“.
Ši laida kartais vadinama kanalo „BBC Two“ laidos „Newsnight“ analogu. Kampanijos perduodama žinutė atkartoja aukštų Kremliaus pareigūnų pareiškimus apie „beždžionių vakciną“, kuri neva yra visiškai kitokia nei Rusijos vakcina, gaunama iš žmogaus adenoviruso.
„Nusiteikimas prieš skiepus tampa problema. Londono karališkojo koledžo ir „Ipsos Mori“ rugpjūtį atliktas tyrimas parodė, kad vienas iš šešių tyrime dalyvavusių respondentų yra įsitikinęs, jog tikrai nesiskiepys nuo koronaviruso arba vargiai skiepysis. Jungtinėse Valstijose neseniai paskelbtos apklausos rezultatai parodė, kad tik 70 proc. sutiktų skiepytis. Visgi maždaug pusė respondentų nori palaukti, kol bus tikri, kad vakcina yra saugi“, – rašoma „The Times“ straipsnyje.
Melagingas naujienas ir dezinformaciją nagrinėjantys analitikai nenori minėtos vaizdinės medžiagos tiesiogiai sieti su Rusijos valstybe, tačiau jie žino, kad Maskva linkusi pasinaudoti pranešimais socialiniuose tinkluose, kurių kilmę „sunku aptikti“.
Rusijos ambasados atstovas pabrėžė: „Prielaida, kad Rusija gali įgyvendinti kažkokią propagandos kampaniją prieš „AstraZeneca“ vakciną, jau savaime atrodo kaip propagandos pavyzdys. Akivaizdu, kad tokiu būdu siekiama diskredituoti Rusijos pastangas kovojant su pandemija, įskaitant sėkmingą Rusijos bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste šioje srityje“.
Oksfordo universiteto vaikų infekcijų ir imuniteto profesorius ir Oksfordo universiteto vakcinos tyrimų grupės vadovas Andrew Pollardas „BBC Radio 4“ eteryje pasakojo apie melagingos informacijos keliamus pavojus.
„Mano manymu, atsižvelgiant į dabartinį kontekstą, tokias temas kaip intervencijos, kurių galime sulaukti ateityje ir kurios padėtų priartinti pandemijos pabaigą – tai gali būti nauji vaistai, gydymo būdai ar vakcinos – paliečianti bet kokia melaginga informacija ir viskas, kas kenkia šių temų sklaidai ir suvokimui bei pakerta pasitikėjimą pasirinkta visuomenės sveikatos kryptimi, gali kelti nepaprastai didelį pavojų“, – neabejoja profesorius.
„Vakcinos yra svarbus visuomenės sveikatos kertinis akmuo, jos nepaprastai svarbios vaikams. Todėl bet kas – tokių atvejų yra viso pasaulio bendruomenėse – raginantis neva pažvelgti plačiau ir suprasti, kad vakcinos gali būti nesaugios, neabejotinai kelia pavojų viso pasaulio vaikų sveikatai“, – aiškina A. Pollardas.
Jis sugriovė mitą apie šimpanzes.
„Mūsų kuriama vakcina yra labai panaši į daugelį kitų šiuo metu kuriamų vakcinų, ne išimtis yra ir Rusijos vakcina. Visos jos pasitelkia įprastinio peršalimo virusą, su kuriuo susiduria įvairios rūšys – tiek žmonės, tiek šimpanzės. Mūsų organizmai į tą virusą reaguoja visiškai vienodai, nesvarbu, ar tai žmonių, ar šimpanzių virusas – jie priklauso tai pačiai virusų šeimai“, – dėstė profesorius.
Jis pridūrė: „Iš tiesų į vakcinos gamybos procesą jokios šimpanzės visiškai nėra įtrauktos, nes pats procesas yra susijęs tik su virusu, o ne su gyvūnu, kurį galėtų užkrėsti. Šis virusas, nesvarbu, užkrečiantis žmones ar šimpanzes, yra pasitelkiamas tam, kad būtų galima iš koronaviruso paimti genetinės medžiagos ir panaudoti ją vakcinai – tai leistų žmogaus imuninei sistemai suformuoti imuninį atsaką“.
A. Pollardo teigimu, būtų „didžiulė nesėkmė“, jei sąmokslo teorijos pakirstų pasitikėjimą Oksfordo universiteto vakcina.
Rusijos sveikatos apsaugos institucijos praėjusią savaitę viešam naudojimui patvirtino buvusios biologinių ginklų tyrimų laboratorijos sukurtą „Covid-19“ vakciną. Tai jau antras kartas, kai Kremlius bandydamas pasipriešinti pandemijai apeina priimtą mokslinį protokolą, rašė „Bloomberg“.
Trečiadienį prezidentas Vladimiras Putinas per televiziją pranešė, kad užregistruota nauja vakcina, pagaminta Sibire įsikūrusiame valstybiniame virusologijos ir biotechnologijų centre „Vector“.
„Reikės padidinti pirmosios, o dabar jau ir antrosios vakcinos gamybą, iš pradžių turėtume aprūpinti savo vidaus rinką“, – pareiškė V. Putinas ir pridūrė, kad skiepydama gyventojus Rusija bendradarbiaus su užsienio partneriais.
„Vector“ vakcina buvo užregistruota dar prieš užbaigiant trečiąjį tyrimų etapą, praėjus dviem mėnesiams po to, kai V. Putinas paskelbė patvirtinantis „Sputnik V“ kaip pirmąją pasaulyje koronaviruso vakciną.
Visgi ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova teigia, kad vakcina saugi ir netrukus jos bus pagaminta 60 000 dozių. V. Putinui ji tvirtino jau išbandžiusi vakciną ir nepajutusi jokio šalutinio poveikio.
Visa tai vyksta tuo metu, kai V. Putinas siekia vaidinti pagrindinį vaidmenį kovoje su pasauline pandemija, nuo kurios Rusija nukentėjo ypač smarkiai.
„Sputnik V“ kūrėjai teigia, kad daugiau nei 50 šalių jau pareiškė susidomėjimą šia vakcina ir užsakė 1,2 milijardo dozių nuo tada, kai rugpjūčio mėnesį ją įregistravo Rusijos reguliavimo institucijos.
Kadangi Rusijoje jau siaučia antroji koronaviruso banga, grasindama perpildyti ligonines, Kremliui vakcinos reikia ir šalies viduje, kur kovojama su rekordiniu infekcijų skaičiumi, mėginant išvengti karantino, kuris pavasarį kaip reikiant aplamdė šalies ekonomiką.
Rusijoje užregistruota daugiau nei 1,3 milijono infekcijų, ir tai yra ketvirtas didžiausias rodiklis pasaulyje po JAV, Indijos ir Brazilijos.
„Vector“ vakcina „EpiVacCorona“, kaip ir „Sputnik V“, prieš gaunant laikinąją registraciją buvo išbandyta su ribotu žmonių skaičiumi. Pirmajame ir antrajame bandymų etape dalyvavo 100 savanorių ir visi esą jaučiasi gerai, praėjusią savaitę pranešė „Vector“ generalinis direktorius Rinatas Maksiutovas.
Kol kas recenzentų peržiūrėtoje ataskaitoje apie šiuos bandymus nėra jokių duomenų. Rusijos valdžia teigia, kad „sąlyginė“ registracija panaši į kitas paspartinto kūrimo programas Vakaruose ir Kinijoje, o tai leis padidinti vakcinos gamybą, kol bandymai dar vis tęsiasi.
Vis dėlto mokslininkai ir farmacijos kompanijos tvirtina, kad norint įrodyti vakcinų saugumą ir veiksmingumą, prieš patvirtinant jų naudojimą būtina atlikti daugiau tyrimų.
JAV taip pat bando paspartinti vakcinų kūrimą po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas balandžio mėnesį leido iniciatyvai „Operation Warp Speed“ finansuoti kompanijas federaliniais ištekliais.
Novosibirsko pakraštyje įsikūrusi laboratorija „Vector“, kuri sovietmečiu bandė paversti raupus biologiniu ginklu, vakciną sukūrė panaudodama peptidinius antigenus, arba sintetinius viruso fragmentus, kurie sužadina imuninį atsaką į „Covid-19“.
„Vector“ vakcina yra viena iš kelių trečiojo bandymų etapo vakcinų, o stipriausias jos konkurentes šiuo metu kuria „Moderna Inc.“, Oksfordo universitetas kartu su „AstraZeneca Plc“ ir „Pfizer Inc.“ su „BioNTech SE“.