JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) per posėdį pareiškė Saugumo Tarybai, jog Rusija „turi liautis meluoti“ ir apkaltino Maskvą kurstant augantį nestabilumą rytinėje Ukrainoje.
„Rusija turi liautis meluoti, turi liautis kursčius šį konfliktą“, - Samantha Power sakė 15 narių Tarybos neeilinio susitikimo dalyviams.
S. Power sakė, jog „Rusija stoja prieš Tarybą pasakyti viską, tik ne tiesą.“
S. Power, anot kurios, Rusija „manipuliavo. Ji painiojo. Ji atvirai melavo“, pridūrė, jog Maskvai yra siunčiama tiesmuka ir vieninga žinia: „Rusija, užbaik šį konfliktą. Rusija nesiklauso.“
JAV ambasadorė priminė Tarybai, kad tai jau „24-oji sesija, skirta pamėginti suvaldyti agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje.“
„Kaukės buvo numestos. Matėme tokius Rusijos veiksmus, kokie jie yra: sąmoningas pastangas paremti, o dabar ir kautis kartu su nelegaliais separatistais kitoje suverenioje šalyje“, - sakė ji.
„Rusijos karys, kuris pasirenka kovoti Ukrainoje per vasaros atostogas, vis tiek yra Rusijos karys“, - sakė ji ir pažymėjo, kad nuo gegužės pabaigos prie sienos su Ukraina dabar yra sutelktos didžiausios Rusijos pajėgos.
NATO nurodė, jog mažiausiai tūkstantis rusų karių padeda separatistams, kurie nuo balandžio kovoja su Kijevu, bet Rusija tebetikina, kad jos pajėgų nėra Ukrainos teritorijoje.
Karštai gindamasis Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čiurkinas pareiškė, kad Kijevas „kariauja su savo pačių liaudimi“ ir pridūrė, jog Maskva laukia realių Kijevo žingsnių dėl padėties Ukrainoje sureguliavimo.
„Prezidentas Petro Porošenko ne kartą darė taikius pareiškimus. Kalbėjo jis ir apie kažkokį naują skubų sureguliavimo planą, kur tas planas? Ar tai vis tas pats nukreipiantis manevras, pridengiantis pasikliovimą jėgos sprendiniu“, - sakė jis.
Rusija siunčia žinią Vašingtonui ir pripažįsta karių buvimą Ukrainoje
Atsakydamas JAV ambasadorei V. Čiurkinas neneigė, jog Ukrainoje esama Rusijos karių.
„Rytinės Ukrainos dalyse yra Rusijos savanorių. Niekas to neslepia“, - sakė jis, tačiau paminėjo Ukrainoje esančius Vakarų patarėjus ir retoriškai paklausė, iš kur Kijevas gauna ginklų.
V. Čiurkinas sakė norįs „pasiųsti žinią Vašingtonui: Liaukis kištis į suverenių valstybių reikalus.“
Prieš susitikimą jis žurnalistams nieko daugiau nekomentuodamas trumpai tepasakė: „Jūs pasimetę.“
Savo ruožtu JAV politinių reikalų generalinis pasekretoris Jeffrey Feltmanas prasidedant susitikimui pareiškė Tarybos nariams, kad paskutiniai įvykiai žymi „pavojingą konflikto eskalavimą“, bet pridūrė, jog tarptautinė bendrija neturi būdų patikrinti paskutinius „keliančius didelį nerimą pranešimus“.
NATO, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos, prorusiškų separatistų, Jungtinių Valstijų ir Saugumo Tarybos pirmininko (Britanija) pareiškimai nepalieka abejonių, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Naujo pietryčių fronto atidarymas sukėlė nuogąstavimus, jog separatistai siekia sukurti žemyninę jungtį tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo kovo mėnesį.
Tokį žingsnį pasmerkė Vakarų valstybės, ketvirtadienį apkaltinusios Maskvą tiesiogiai dalyvaujant konflikte Rytų Ukrainoje. NATO teigimu, Ukrainoje kovoja daugiau kaip tūkstantis Rusijos karių, jie padeda separatistams.
JAV atmeta „karinį sprendinį“ Ukrainos konflikte
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perspėjo svarstančios naujų sankcijų Rusijai galimybę dėl jos vaidmens pastarosiose kovose rytinėje Ukrainoje.
„Mes turime papildomų priemonių ir sankcijų, kurias galime neabejotinai pasirinkti panaudoti“, - sakė Valstijos departamento atstovė spaudai Jen Psaki.
Ji pažymėjo, kad dėl naujų sankcijų Rusijai galimybių bus tariamasi su NATO sąjungininkėmis.
„Karinis sprendinys nėra tai, ką manome esant derama prieiga, todėl imame kiekvieną įrankį, kokį galime, ir žiūrime, ar galime pasiekti sprendinį diplomatinėmis priemonėmis“, - pridūrė J.Psaki.
„Mūsų dėmesio centras tebėra neletalinė parama — mes suteikėme asortimentą neletalinės pagalbos, kaip ir kažkiek kitų šalių Europoje“ , - sakė ji.
Lietuva: be rimto atsako Rusija nesustos
Tarptautinei bendrijai tvirtai nereaguojant į Rusijos karinę invaziją Ukrainoje, Maskva gali žengti toliau, ketvirtadienį perspėjo Lietuvos atstovė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Niujorke Lietuvos iniciatyva surengtame posėdyje ambasadorė Raimonda Murmokaitė sakė, kad Maskva žingsnis po žingsnio vykdo išpuolį prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
„Per ilgai stebime šį sėlinantį išpuolį prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Kadangi tai vyksta žingsnis po žingsnio, mūsų atsakas primena patarlę apie verdančią varlę“, - sakė Lietuvos diplomatė.
„Pažeidus tarptautinę teisę, kaip tai nutiko Ukrainos atveju, tampa naivu tikėtis, kad toks ryškus tarptautinių elgesio normų nesilaikymas liausis. Ar norime taip rizikuoti?“, - perspėjo R.Murmokaitė.
Anot Lietuvos ambasadorės, Rusijos veiksmai Ukrainoje sukėlė grėsmę taikai, saugumui ir stabilumui visame regione ir už jo ribų.
Savo kalboje diplomatė pabrėžė, kad be Rusijos paramos, prorusiški separatistai Ukrainos rytuose seniai būtų praradę jėgas ir mirtini susirėmimai būtų liovęsi.
„Ukrainoje žmonės žūva dėl neteisėtų separatistų ir jų Rusijos rėmėjų nusikalstamų veiksmų. Rusai taip pat praranda gyvybes šiame nusikalstamame kare prieš Ukrainos valstybę“, - sakė R.Murmokaitė.
„Ukrainai nereikia daugiau „humanitarinių“ konvojų, tankų, karių ir separatistų gaujų apginklavimų. Ukrainai reikia, kad Rusija grįžtų prie tarptautiniu mastu priimtinų elgesio normų ir tarptautinės teisės“, - kalbėjo Lietuvos ambasadorė.
NATO teigimu, Ukrainoje prieš šalies pajėgas išvien su separatistais kovoja daugiau kaip tūkstantis Rusijos karių, o Maskva tiekia ginkluotę separatistams. Rusija šiuos kaltinimus neigia.
Lietuva ragina teikti Ukrainai karinę pagalbą, tačiau didžiosios Vakarų valstybės kol kas tokių žingsnių nesvarsto.