S.Lavrovas nurodė, kad bendromis pastangomis siekta neribotam laikui užtikrinti paliaubas prorusiškų separatistų kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse pagal vasarį Minske sudarytą susitarimą, nors buvo kai kurių pažeidimų.
Pasak jo, konflikto šalys, taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) diskutavo, kokių dar reikėtų imtis priemonių, be numatytų Minsko sutartyje. Ši sutartis įpareigoja atitraukti didesnio 100 mm kalibro ginkluotę: sunkioji artilerija, sunkieji minosvaidžiai ir galingos salvinės raketų ugnies sistemos.
„Būtina stebėti, kaip laikomasi Minsko susitarimų, daugiausiai jų karinės dalies“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas.
„Derybose gana dalykiškai tariamasi, ką būtų galima padaryti papildomai prie numatytų susitarimuose priemonių. Be kita ko, svarstoma galimybė atitraukti mažesnio negu 100 mm kalibro ginkluotę. Mes tai aktyviai palaikome“, – S.Lavrovas sakė per šeštadienį Slovakijoje surengtą spaudos konferenciją.
„Stengsimės padėti (konflikto) šalims suderinti tokius susitarimus – tai sustiprintų abipusį pasitikėjimą“, – pabrėžė jis.
Šie komentarai atitiko praėjusią savaitę Kijevo pareigūnų išsakytą poziciją, kad nuo fronto linijos turėtų būti atitrauktos kai kurios ginkluotės sistemos, kurių neapima Minsko susitarimai – pavyzdžiui, tankai ir 80 mm kalibro minosvaidžiai.
S.Lavrovas kritikavo neseniai Ukrainos priimtą įstatymą dėl rytinių regionų statuso, kuris, anot jo, prieštarauja Minsko paliaubų susitarimo dvasiai.
Ukrainos parlamentas kovo mėnesį nubalsavo suteikti ribotą autonomiją separatistams šalies rytuose. Tačiau Kijevo reikalavimas, kad toks statusas turi įsigalioti tik tuomet, kai rytinėse teritorijose bus surengti rinkimai pagal Ukrainos įstatymus, buvo nedelsiant sukritikuotas Rusijos.
Paklaustas apie totorių etninės mažumos padėtį Kryme, kurį Rusija prieš metus aneksavo, S.Lavrovas sakė, kad jiems užtikrinamos visos teisės vartoti savo kalbą ir kad jiems atstovaujama regiono valdžios struktūrose.