Tie archyviniai dokumentai buvo paviešinti Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo nurodymu tuo metu, kai Maskvą ir Varšuvą suartino balandžio 10 dieną įvykusi lėktuvo katastrofa netoli vakarinio Rusijos miesto Smolensko, per kurią žuvo Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis.
"Priimtas sprendimas paskelbti Federalinės archyvų agentūros oficialiame tinklalapyje dokumentų apie Katynę, kurie saugomi pas mus Rusijos valstybiniame socialinės ir politinės istorijos archyve, originalų elektronines laikmenas", - pranešė Rusijos federalinės archyvų agentūros vadovas Andrejus Artizovas.
"Aš dar kartą noriu pasakyti, kad šios elektroninės laikmenos jokiuose oficialiuose mūsų valstybinių institucijų tinklalapiuose nebuvo skelbtos ir kad tai pirmasis jų paskelbimas mūsų oficialiame tinklalapyje", - jis nurodė šios agentūros tinklalapyje paskelbtame interviu.
"Tai garsieji dokumentai iš paketo Nr.1 - paketo kuris dešimtmečius buvo saugomas uždarame SSKP CK Politinio biuro archyve ypatingos svarbos teisėmis, o jį atplėšti turėjo teisę tik generalinis sekretorius ir CK kanceliarijos vadovas arba bendrojo skyriaus vadovas, dalyvaujant generaliniam sekretoriui. Niekas kitas naudotis šiuo paketu negalėjo ", - pridūrė A.Artizovas.
Šie dokumentai buvo išslaptinti 1992 metais pagal tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino įsaką, o jų kopijos buvo perduotos Lenkijai, nurodoma agentūros pranešime.
Tačiau iki šiol tų dokumentų originalai nebuvo prieinami archyvuose dirbantiems tyrėjams, o juo labiau nebuvo viešinami internete, Federalinės archyvų agentūros atstovė spaudai sakė naujienų agentūrai AFP.
Tarp paskelbtų dokumentų - tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui Josifui Stalinui adresuotas vidaus reikalų liaudies komisaro Lavrentijaus Berijos keturių puslapių memorandumas, kuriame siūloma ypatinga tvarka išnagrinėti belaisvių lageriuose laikomų tūkstančių Lenkijos piliečių bylas ir pritaikyti jiems aukščiausią bausmę - sušaudymą.
Šis dokumentas nulėmė belaisvių lageriuose laikytų 14 700 žmonių ("buvusių Lenkijos karininkų, pareigūnų, dvarininkų, policininkų, žvalgybininkų, žandarų, ir kalėjimų prižiūrėtojų"), taip pat Ukrainos ir Baltarusijos vakarinių sričių kalėjimuose laikytų 11 tūkst. kitų asmenų ("įvairių kontrrevoliucinių šnipinėjimo ir diversinių organizacijų narių, buvusių dvarininkų, fabrikantų, buvusių Lenkijos karininkų, pareigūnų ir perbėgėlių") likimą.
Ant to memorandumo, pažymėto 1940 metų kovo data, mėlynu pieštuku užrašyta rezoliucija: "Už - Josifas Stalinas, Klimentas Vorošilovas, Viačeslavas Molotovas, Anastasas Mikojanas". Taip pat mėlynu rašalu apačioje yra pasirašę "už" Michailas Kalininas ir Lazaris Kaganovičius.
Lenkija seniai reikalavo, kad Rusija paviešintų visus su Katynės žudynėmis susijusius archyvinius dokumentus, o ši problema smarkiai temdė abiejų šalių santykius.
Šių dokumentų paskelbimas internete - "svarbus, tačiau daugiausiai simbolinis" žingsnis, sakė Rusijos žmogaus teisių organizacijos "Memorial" direktorių tarybos narys Janas Račinskis.
"Paketo Nr.1" paviešinimas niekaip nepaveiks atskiros bylos, kurioje "Memorial" siekia priversti prokurorus išslaptinti praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje Rusijoje atliktą Katynės žudynių tyrimą.
Prokurorai tą tyrimą nutraukė 2004 metais ir iki šiol atsisakydavo paviešinti su juo susijusius dokumentus.
"Tai neišspręs šios problemos. Dar esama įslaptintų Katynės tyrimo dokumentų", - J.Račinskis sakė AFP.
1940 metų balandį ir gegužę NKVD sušaudė apie 22 tūkst. Lenkijos karininkų, inteligentų, dvasininkų ir kitų asmenų, kurie buvo palaidoti netoli Smolensko esančiame Katynės miške, taip pat kitose dabartinės Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos vietose.
Tie karininkai buvo paimti į nelaisvę 1939 metų rugsėjį, kai Raudonoji armija įsiveržė į Lenkijos rytines teritorijas ir jas okupavo pagal slaptą susitarimą su nacistine Vokietija, kuriai atiteko likusi Lenkijos dalis.
Maskva dešimtis metų dėl Katynės žudynių kaltino nacius, kol 1990 metais tuometis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas pagaliau pripažino, kad lenkų karininkus Stalino įsakymu sušaudė NKVD.
Dėl keisto likimo posūkio Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis kartu su 95 kitais žmonėmis žuvo Rusijoje, skrisdamas į Katynės tragedijos 70-ųjų metinių atminimo ceremoniją.
Ši katastrofa sukėlė didelį sielvartą abiejose šalyse, kurių santykiai ilgą laiką buvo įtempti.
"Mes, Rusija, visiškai atvirai pasakojame, kas įvyko Katynėje, kas nutiko kitose vietose Lenkijos karo belaisviams. - Rusijos naujienų agentūros citavo A.Artizovo pranešimą. - Paskelbti visi pagrindiniai dokumentai apie šį įvykį."