"Vyko derybos dėl "Mistral". Šiuo metu derybos dėl "Mistral" nevyksta. Mes turime nurodymą: paskelbus, kad bus konkursas, mes derybų nebevedame", - žurnalistams antradienį sakė I.Gončiarenka.
Anksčiau buvo sužinota, kad konkursas buvo paskelbtas spalio 4 dieną. Kokie jo rezultatai, bus žinoma po mėnesio.
Turimais duomenimis, konkurse dalyvauja Pietų Korėjos, Olandijos ir Ispanijos laivų statybos bendrovės, taip pat Rusijos Jungtinė laivų statybos korporacija.
Vis dėlto linkstama manyti, kad Rusijos gynybos ministerija pasirinks būtent prancūzų "Mistral".
Neįvardytas šaltinis Rusijos gynybos ministerijoje sakė laikraščiui "Vedomosti", kad "Prancūzijos laivo "Mistral" pergale (konkurse) niekas neabejoja".
Kaip pareiškė praėjusį ketvirtadienį Prancūzijos valstybinės karo laivų statybos bendrovės DCNS direktorius Pierre'as Legros, jeigu sandoris įvyks, Prancūzija leis Rusijai naudotis technologijomis, kurios įdiegiamos laivuose "Mistral".
"Tai bus laivas su tokiomis pačiomis sistemomis, kurios įrengtos Prancūzijos karinių jūrų pajėgų laivuose. Jokių apribojimų nebus", - sakė P.Legros.
Iki šiol sudaryti sandorį trukdė kaip tik technologijų perdavimas.
Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiasis vadas admirolas Vladimiras Vysockis ne kartą sakė, kad "mums reikia ne laivo, o jo galimybių".
Be to, Rusija primygtinai reikalauja, kad tiekėjas vėliau padėtų pastatyti dar du tokius laivus Rusijos laivų statyklose.
JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Jamesas Steinbergas (Džeimsas Steinbergas) šį kovą pareiškė, kad būtina kruopščiai išnagrinėti, kokie bus laivų "Mistral" pardavimo Rusijai kariniai strateginiai padariniai.
Susirūpinimą dėl Rusijos ir Prancūzijos galimo sandorio pareiškė Gruzija, Lenkija ir Baltijos šalys, ypač admirolui V.Vysockiui viešai pareiškus, kad jeigu jis būtų turėjęs "Mistral" savo žinioje per konfliktą su Gruzija 2008 metais, desantą iš Novorosijsko į Abchazijos pakrantę būtų buvę galima atsiųsti kur kas greičiau.
Tačiau Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas birželį atmetė Gruzijos nuogąstavimus ir pareiškė, kad, jeigu reikės, Rusija ir be "Mistral" laisvai gali atlikti "bet kurią" karinę operaciją "į visą Gruzijos teritorijos gilumą".
Anksčiau šeši JAV senatoriai respublikonai, tarp jų buvęs kandidatas į JAV prezidentus Johnas McCainas, nusiuntė laišką Prancūzijos ambasadoriui Vašingtone, pareikšdami susirūpinimą dėl karo laivų pardavimo Rusijai.
Prancūzijos karinio jūrų laivyno oficialusis atstovas Hugues'as du Plessis d'Argentré neseniai pabrėžė, kad visos sistemos, įrengtos laivuose "Mistral", sukurtos Prancūzijos specialistų, o ne drauge su kitomis NATO šalimis.
Sprendžiant iš P.Legros žodžių, Rusijos karinė vadovybė numato panaudoti jūrų desanto laivus ne tik šiltosiose, bet ir šaltosiose jūrose.
Galimas užsakovas, pareiškė jis, paprašė įtraukti į laivų, skirtų Rusijai, konstrukciją du pakeitimus: padidinti kilimo denio storį, kad galėtų tūpti sunkieji Rusijos sraigtasparniai, ir sutvirtinti laivo korpusą, kad jis būtų apsaugotas nuo ledų.
Kaip pranešė antradienį Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto posėdyje Rusijos gynybos ministro pavaduotoja Vera Čistova, lėšos pirkti užsienyje du ir pastatyti Rusijoje dar du "Mistral" klasės laivus numatytos 2011-2013 metų karinio biudžeto projekte.
Ji neatsakė į klausimą, kiek konkrečiai skirta pinigų, bet, žiniasklaidos duomenimis, vienas laivas "Mistral" kainuoja 500-600 mln. eurų.
Didelis jūrų desanto laivas "Mistral", kurio vandentalpa 21,3 tūkst. tonų, skirtas nusiųsti dideliu nuotoliu 470 desantininkų (trumpu nuotoliu - iki 900), arba 40 tankų, arba 70 krovininių automobilių.
Laivo ilgis - 199 metrai, plotis - 32 m, grimzda - 6,2 m, greitis - 18,8 mazgų, plaukimo autonominiu režimu nuotolis - maždaug 37 tūkst. km.
Desantas išsilaipina pasinaudodamas esamais jame 16 sraigtasparnių, iš kurių šeši gali vienu metu būti kilimo denyje, ir keturiais lengvaisiais kateriais, arba dviem laivais su oro pagalve.