„Liepos 9-ąją, 16 val. 00 min. iš universalaus starto komplekso Valstybiniame bandomajame kosmodrome (Plesecke) Archangelsko srityje Oro-kosminės gynybos kovinė tarnyba atliko pirmąjį bandomąjį kosminės paskirties lengvosios klasės raketos „Angara 1.2PP“ paleidimą“, – sakoma pranešime.

Anksčiau šią žinią naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė šaltinis Plesecko kosmodrome, o kiek vėliau Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas patvirtino, kad raketa nešėja paleista sėkmingai. „Angara – yra!“, – parašė jis savo paskyroje „Twitter“ trečiadienį..

Pagal skrydžio schemą, po trijų minučių ir 42 sekundžių nuo atsiskyrimo nuo starto platformos, nuo raketos nešėjos turėjo atsiskirti pirmoji pakopa, kurioje yra variklis RD-191 (Pamaskvės gamyklos „Energomaš“ gamybos), ir nukristi Pečioros jūros akvatorijoje.

Praėjus dviem sekundėms nuo pirmosios pakopos atsiskyrimo turėjo įsijungti antroji, kurioje yra variklis RD-0124 (gamykla – Chimautomatikos konstruktorių biuras Voroneže).

Ilgiau nei du dešimtmečius kurtos naujos kartos raketos „Angara“ yra itin svarbios prezidento Vladimiro Putino pastangoms modernizuoti kadaise pirmavusį pasaulyje kosminės pramonės sektorių, daug metų kentėjusį dėl mažinamo finansavimo ir smegenų nuotėkio 10-ajame dešimtmetyje.

Raketa „Angara 1.2PP“, kurios bandomasis startas, turėjęs įvykti birželio 27 dieną, buvo atšauktas, šį trečiadienį vėl buvo parengta pakilti iš karinio Plesecko kosmodromo Rusijos šiaurėje.

Planuota, kad per pirmąjį skrydį raketa trumpiau nei pusvalandį skries suborbitine trajektorija virš Rusijos Arkties vandenyno pakrantės.

Pirmosios pakopos variklį RD-191 sukonstravusi įmonė „Energomaš“ nurodė, kad pirmasis bandomasis startas buvo atšauktas dėl sumažėjusio slėgio oksidatoriaus bake.

„Angara“ yra pirmoji, sukonstruota ir pagaminta posovietinėje Rusijoje. Šį projektą 10-ajame dešimtmetyje nurodė pradėti tuometis prezidentas Borisas Jelcinas, siekdamas, kad Rusijos kosmoso pramonės sektorius taptų nepriklausomas nuo kitų buvusių sovietinių respublikų ir Baikonūro kosmodromo, kurį Maskva nuomojasi iš Kazachstano.

„Angara“, kuri gali tapti komercine varžove Prancūzijos kosmoso technologijų milžinei „Arianespace“ ir Kalifornijoje įsikūrusiai bendrovei „SpaceX“, yra sunkesnė modulinė raketa nešėja, turinti pakeisti Rusijos „darbinius arkliukus“ – raketas nešėjas „Proton“, kurių patikimumo reputacija nukentėjo dėl virtinės apmaudžių gedimų.

Tačiau šios pramonės ekspertai sako, jog naujosios raketos kūrimas kainavo milijardus dolerių, tad „Angara“ raketos taptų rentabiliomis tik ateinančiame dešimtmetyje, jeigu būtų leidžiamos iš naujo kosmodromo, kurį Rusija stato savo Tolimųjų Rytų regione.