Kad ir kas nutiktų Rusijos pasiūlymui likviduoti Sirijos cheminius ginklus, Maskva, bet jau kuriam laikui, vėl iškilo kaip viena pagrindinių žaidėjų Artimuosiuose Rytuose. Be to, ji vertinama kaip žaidėja, kuri lengvai nemeta sąjungininkų.
Tai turi prasmę regione, kur prieš dvejus metus staiga priimtas Amerikos sprendimas nusigręžti nuo Egipto nušalinto prezidento Hosni Mubarako tapo esminiu momentu, privertusiu daugelį autoritarinių lyderių susimąstyti apie kartais efemerišką JAV paramos pobūdį.
Tuo tarpu V.Putinas, priešingai, nepabūgo pasipiktinimo, liko ištikimas savo sąjungininkei Sirijai ir viešai pareiškė, jog trūksta įrodymų, jog Damaskas rugpjūčio 21 dieną panaudojo cheminius ginklus. Negana to, jis net užsiminė, kad kažkaip padėtų Basharui al Assadui karinio smūgio atveju.
Sirijos cheminių ginklų likvidavimą gali trikdyti įvairios komplikacijos. Trūkstant pasitikėjimo patikra bus klausimas, kuris gali užtrukti, ir kai kas vis tiek abejos, kad Sirija atskleis viską. Problema gali tapti ir inspektorių saugumas, nes cheminių ginklų atsargos, kaip manoma, yra išmėtytos po visą šalį, kuri yra neprognozuojama ir nuožmi karo zona.
Tačiau vienas įspūdingas dalykas jau įvyko: bent trumpam buvo sustabdyta tai, kas atrodė kaip nenumaldomas žygis į JAV karinę operaciją, kurios nenorėjo nei JAV, nei pasaulio opinija ir kuri galėjo priartėti prie tarptautinės teisės peržengimo ribų.
Net prezidento Baracko Obamos administracija atrodė nesmagiai besijaučianti dėl šio trikdančio scenarijaus, pagal kurį pareigūnai įrodinėjo, kad ataka yra būtina, bet taip pat aiškino, kad ji neturi pakeisti Sirijos pilietinio karo kurso.
Tai išduodavo nedidelį norą rinktis iš susikompromitavusio diktatoriaus ir sukilėlių judėjimo, kuriame vis labiau dominuoja Vakarų nekenčiantys džihadistų elementai.
Tai, kad prestižą išsaugantį nusileidimą galėjo surežisuoti Kremlius, tik prideda ironijos tam, kas, mažų mažiausia, yra taktinė pergalė pasaulinėje strateginėje diplomatijoje.
Kremliaus lyderis, laikomas kietaširdžiu utilitaristu, savanaudišku ir, kartais, žiauriu, gali rasti naujų asociacijų su taikiais sprendimais ir miklia realiąja politika.
"Putinas, regis, apsaugojo Obamą nuo potencialių keblumų jo šalyje, - sakė Leonas Aronas Rusijos politikos ekspertas iš Vašingtone įsikūrusio instituto "American Enterprise Institute". - Tai didžiulis tarptautinis geostrateginis laimėjimas Putinui ... Rusija dabar yra lygioje pozicijoje kaip galia Artimuosiuose Rytuose".
Rusijos pasiūlymas dėl Sirijos būtų tikras sugrįžimas šaliai, kurią regione po 1973 metų Artimųjų Rytų karo, kai Egipto prezidentas Anwaras Sadatas išvarė sovietų patarėjus, sudarė taikos susitarimą su Izraeliu ir strateginį aljansą su Vašingtonu, palaipsniui nustelbė Jungtinės Valstijos.
Rusijos pastarojo meto suinteresuotumas šiuo regionu yra ir politinis, ir strateginis. Maskva seniai bandė įsitvirtinti kaip jėga sprendžiant Izraelio ir palestiniečių ginčą, ir ne kartą nesėkmingai ragino surengti Artimųjų Rytų taikos konferenciją.
Ji taip pat yra labai - ir kompleksiškai - suinteresuota išspręsti konfliktą dėl Irano branduolinės programos.
Nors Rusija, regis, mano, kad Irano branduoliniai ginklai būtų destabilizuojantis faktorius regionui, ji taip pat yra suinteresuota labiau bendradarbiauti su Iranu ir, bendrai, regionu branduolinių technologijų srityje.
Izraelyje šią savaitę buvo daug nerimo dėl to, kokias išvadas gali padaryti Irano mulos.
Danny Gillermanas, buvęs Izraelio ambasadorius Jungtinėse Tautose, sakė, kad B.Obamai "pavyko grąžinti mus į dviejų galių pasaulį".
Tačiau daugelis su tuo nesutiktų. Kitų galių, pradedant Kinija bei Indija ir baigiant Brazilija bei Pietų Afrikos Respublika, iškilimas, stringančios, bet tebesitęsiančios pastangos dėl Europos integracijos ir globalizacijos chaosas – visa tai, regis, rodo, jog 21-ajame amžiuje formuojasi išties daugiapolis pasaulis.
Tačiau bent jau šią savaitę ta karta, kuri nepatyrė Kubos raketų krizės ar Berlyno sienos, turėjo progos stebėti, kaip Baltieji rūmai ir Kremlius, visai kaip senais laikais, braižo smėlyje savo linijas.
Naujausias žinias apie Siriją skaitykite čia: