Priešingu atveju, pagrasino Rusijos saugumo tarybos narys, minėtosios šalys taps Rusijos taikiniais, skelbia newsru.com.

Anot J. Lukjanovo, „tiek Lenkijai, tiek Rumunijai derėtų galvoti apie kitus dalykus“.

„Priešraketinės gynybos elementų ir raketų paleidimo platformų, nukreiptų prieš mūsų strategines branduolines pajėgas, dislokavimas – jų problema. Minėtosios šalys iš karto tampa mūsų taikiniais. Jeigu joms patinka būti taikiniais vien dėl amerikiečių ginkluotės sistemų, tai jų pasirinkimas“, – politiką cituoja naujienų agentūra „Interfax“.

Politiko teigimu, tokio konflikto atveju nugalėtojų nebūtų.

„Konflikto logika labai paprasta – nelaimi niekas, bet kažkas atsiduria tarp dviejų ugnių. Jos ir atsidurtų tarp dviejų ugnių. Jei joms tokia pozicija suprantama ir priimtina, jeigu tai vienas iš įsipareigojimų sąjungininkams, negaliu to komentuoti“, – pažymėjo J.Lukjanovas.

Vašingtono planai septyniose Europos valstybėse dislokuoti 250 vienetų sunkiosios karinės technikos Rusijos saugumo tarybos nario buvo pakomentuoti su lengva ironija, esą Rusijai tai nekelia jokios grėsmės: „Liguistos kai kurių valstybių, naujausių Atlanto bloko narių, emocijos tikrai nesudaro pagrindo kokioms nors grėsmėms. Tikriausiai reikia daktaro. Greičiausia čia daugiau terapijos, o ne chirurgijos. Terapija nukreipta į Baltijos valstybes, Lenkiją, Rumuniją“.

J. Lukjanovo mintys paviešintos kaip tik tuo metu, kai birželio 24-25 dienomis Ulan Udėje vyksta šeštasis tarptautinis saugumo klausimus kuruojančių pareigūnų susitikimas, skelbia „RIA Novosti“.

„Tikimės, kad susitikime dalyvaus saugumo tarybų sekretoriai, ministrai, prezidentų padėjėjai ir kiti aukšti pareigūnai, dirbantys valstybinio saugumo srityje, specialiųjų tarnybų vadovai ir kiti susiję specialistai iš daugiau nei 70 pasaulio valstybių ir Jungtinių Tautų delegacija“, – teigiama Rusijos saugumo tarybos pranešime.

Rusijos iniciatyva kiekvienais metais susitikimas rengiamas viename iš šalies miestų. Rusijos Federacijai atstovauja Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.

Grasina stiprinti pajėgas Kaliningrade

Rusija, reaguodama į JAV sunkiosios ginkluotės perkėlimą į Europą, gali dislokuoti papildomas pajėgas Kaliningrade.

Tai pareiškė Sergejus Šigariovas iš Valstybės Dūmos Gynybos komiteto, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“.

„Žinoma, kad Rusija imsis atsakomųjų priemonių“, – pareiškė S. Šigariovas antradienį radijo stočiai „Govorit Moskva“.

Tai esą jokiu nebus ginkluotės išlaidų didinimas. Tai bus dalinių perkėlimas, pavyzdžiui, į Kaliningrado sritį.

DELFI primena, kad JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris antradienį patvirtino, kad Vašingtonas dislokuos apie 250 tankų, šarvuočių ir kitos karinės technikos septyniose Europos šalyse, kad padėtų padrąsinti NATO sąjungininkes, patiriančias grėsmę dėl Rusijos politikos ir teroristinių grupuočių veiklos.

Ashtonas Carteris

Bulgarija, Estija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija gaus po karinės technikos komplektą, kurio pakaktų vienai kuopai arba batalionui apginkluoti ir kuris bus dislokuotas tose šalyse bent jau laikinai.

A.Carteris sakė, kad ta technika galės būti kilnojama regione, vykdant karių mokymams ir pratyboms.

Tarp numatomos dislokuoti ginkluotės bus ratinių pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ ir savaeigių haubicų.

Toks žingsnis leistų NATO šalims greičiau reaguoti į bet kokią karinę krizę šiame regione.

J. Stoltenbergas: ką Rusija padarė Ukrainoje, nėra gynyba

NATO yra gynybinis aljansas, pabrėžia jo generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas apie Rusijos kritiką dėl Aljanso ir jo narių sprendimų didinti pratybų šalia NATO rytinių sienų skaičių, Amerikos sprendimą dislokuoti ginkluotę Rytų Europoje.

„NATO yra gynybinis aljansas ir tai, ką mes darome, yra gynyba. Mes atsakome į naują ir iššūkius keliančią saugumo aplinką“, - trečiadienį prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.

Jensas Stoltenbergas

Jis atkreipė dėmesį, jog Rusija nuolatos didina išlaidas gynybai tuo metu, kai NATO šalių išlaidos mažėja. Pasak J.Stoltenbergo, Rusija naudoja „branduolinę retoriką“, branduolinius užtaisus išbando ir karinėse pratybose.

Pareigūnas teigė, jog NATO neįsitrauks į ginklavimosi varžybas, tačiau jos šalys turi išlikti saugios. Taip pat J.Stoltenbergas Rusiją kaltino dėl jos veiksmų Ukrainoje.

„Ką Rusija padarė Ukrainoje, nėra gynyba, - sakė jis. - Aneksuoti kitos šalies dalį nėra gynyba“.

„Rusija toliau siunčia karius ir resursus į Rytų Ukrainą bei destabilizuoją ją. Tai nėra gynyba“, - pridūrė NATO generalinis sekretorius.

Jungtinės Amerikos Valstijos antradienį pranešė, kad Bulgarija, Estija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija gaus po karinės technikos komplektą, kurio pakaktų vienai kuopai arba batalionui apginkluoti ir kuris bus dislokuotas tose šalyse bent jau laikinai.

Rusija savo ruožtu tokį galimą žingsnį vadina agresyviausiu nuo Šaltojo karo pabaigos ir žada atsakyti, formuodama ar perginkluodama karinės technikos dalinius Vakarų Rusijoje bei Karaliaučiaus srityje.