Rusijos valstybinė televizija rodė reportažus apie ne itin daug dalyvių pritraukusius koncertus ir paradus didžiulės šalies miestuose. Šie renginiai buvo daug mažesnio masto ir sulaukė kur kas mažesnio susidomėjimo negu praeitais metais.
Prezidentas Vladimiras Putinas, paeitais metais pusiasalio prijungimo sukaktį sutikęs Kryme, tikriausiai nedalyvaus jokiose oficialiose iškilmėse, įskaitant šventinį koncertą ir fejerverkų šou Maskvoje.
Rusija užėmė Krymą 2014 metais, kai Kremliaus remtas Ukrainos lyderis buvo nuverstas per masinius Maidano protestus Kijeve.
V. Putinas įsakė tūkstančiams specialiųjų pajėgų karių perimti Krymo strateginių objektų kontrolę. Vėliau buvo paskubomis organizuotas referendumas, per kurį nubalsuota už prisijungimą prie Rusijos, nors šio plebiscito tarptautinė bendruomenė nepripažino.
Kremlius iš pradžių griežtai neigė, kad Krymą okupavę „žalieji žmogeliukai“ yra Rusijos kariai, bet vėliau pripažino pasiuntęs savo pajėgas kaip atsaką į „neteisėtą perversmą“ Kijeve. Šis žingsnis paskatino nacionalinio pasididžiavimo bangą ir reikšmingą V. Putino populiarumo padidėjimą.
Daugelis rusų laiko Krymą, anksčiau priklausiusį Rusijai, savo šalies teisėta nuosavybe.
Tačiau pusiasalio aneksija Rusijos santykius su Vakarų šalimis pablogino labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga paskelbė sankcijų Maskvai.
„Prieš trejus metus Rusija įvykdė nusikaltimą, kuris daugeliui XXI amžiuje atrodė neįsivaizduojamas: okupavo Krymą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos „Twitter“ žinutėje.
Po Krymo atplėšimo Ukrainos rytuose įsiplieskė ginkluotas separatistinis konfliktas, per trejus metus pareikalavęs jau apie 10 tūkst. žmonių gyvybių. Maskva kaltinama remianti prorusiškus separatistus ir siunčianti į kaimyninę šalį savo karius bei ginklų.
Ukraina šeštadienį pranešė, kad per pastarąją parą vykusius susirėmimus su separatistais žuvo keturi vyriausybės pajėgų kariai.