V.Putinas griebėsi politiškai rizikingo žingsnio ir tapo pirmuoju pasaulio lyderiu, pasveikinusiu su pergale prezidento rinkimuose Kremliaus remiamą ministrą pirmininką Viktorą Janukovičių, o paskui pasipiktino, kai Europa ir Jungtinės Valstijos nepasekė jo pavyzdžiu.
Rusijos Valstybės Dūma priėmė rūsčią rezoliuciją, smerkiančią Vakarų Europą už pritarimą opozicijos reikalavimams paskelbti naujus rinkimus, kuriuose provakarietiškasis Viktoras Juščenko ir politinę nesėkmę patyręs Viktoras Janukovičius susigrumtų iš naujo.
Visų pirma rezoliucija taikoma Europos Sąjungai (ES), Europos Parlamentui (EP) bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO) - šį trejetą Rusija pastarosiomis savaitėmis ėmė laikyti didžiausią grėsmę jos nacionaliniams interesams keliančiomis struktūromis.
Dūma pareiškė, kad Europos pozicija "de facto skatina radikaliai nusiteikusią Ukrainos gyventojų dalį imtis pavojingų veiksmų", kurie gali baigtis šalies skilimu ir sukelti pavojų visam žemynui.
Daugiau kaip dešimt rusakalbių Ukrainos sričių, kuriose sutelktos pagrindinės pramonės įmonės ir gyvena didžioji dauguma iš 48 mln. šalies gyventojų, pagrasino surengti referendumus dėl autonomijos, jeigu į valdžią ateitų V.Juščenko.
Rusijos Dūma įspėja apie galimą pasaulio pabaigos scenarijų, kuris numato, kad strategiškai svarbią padėtį užimanti valstybė, laikoma tiltu tarp Rusijos ir Vakarų Europos, gali susikilti ir nugrimzti į ekonominės suirutės liūną.
"Tai turės labai neigiamų padarinių ne tik Ukrainai, bet ir Rusijai, visai Europai ir tarptautinei bendruomenei", - rašoma Valstybės Dūmos žemųjų parlamento rūmų rezoliucijoje, kuri buvo priimta 415 parlamentarams balsavus už ir aštuoniems susilaikius.
Sarkastiška dokumento kalba kontrastuoja su tyla, kuria Maskvoje buvo sutiktas Ukrainos teismo sprendimas - rusai aiškiai nesitikėjo tokios triuškinamos opozicijos pergalės.
Beveik tuo pat metu pareiškimą dėl Aukščiausiojo teismo sprendimo išplatino ir Rusijos užsienio reikalų ministerija, kuri pasmerkė Europos Parlamentą už tai, kad šis ketvirtadienį paragino dar šiemet surengti pakartotinį rinkimų ratą, o teismas šiuo raginimu pasinaudojo.
Maskva teigia, kad toks reikalavimas "pažeidė Ukrainos konstituciją" ir pateikė naujų įrodymų, jog Europa "palaiko vieną šalį ir taip kišasi į Ukrainos vidaus reikalus".
Tuo tarpu JAV pasveikino Ukrainos aukščiausiojo teismo sprendimą anuliuoti antrojo turo prezidento rinkimų rezultatus. "Svarbu, kad nugalėjo žmonių valia, o teismo sprendimas tapo politinio ir teisinio proceso dalimi", - sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Scottas McClellanas.
JAV valstybės departamento atstovas Richardas Boucheris sakė, jog Vašingtonas nuodugniai susipažino su teismo priimtu sprendimu.
"Dabar svarbu kaip įmanoma greičiau judėti į priekį, ir, kaip ragina Aukščiausiasis teismas, ,surengti naujus teisingus ir laisvus rinkimus, kurie atspindėtų Ukrainos žmonių valią", -sakė jis.
"Mes visą laiką norėjome, kad Ukrainos institucijos, Ukrainos žmonės galėtų spręsti kaip išeiti iš susidariusios krizės, kaip judėti į priekį, ką rinkti naujais ateities lyderiais. Mes to norėjome ir tai įvyko", - sakė R.Boucheris.
Ketvirtadienį JAV prezidentas George'as W. Bushas perspėjo Rusiją, kad nauji Ukrainos prezidento rinkimai, jei tokie vyktų, turi būti rengiami be užsienio šalių įtakos.
Jis taip pat padėkojo Lenkijos prezidentui Aleksandrui Kwasnevskiui, Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui ir Europos Sąjungos derybininkams už tarpininkavimą sprendžiant krizę Ukrainoje.