Rusija gynė Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją, tvirtindama, kad turi teisę saugoti rusakalbius gyventojus užsienyje, todėl užuominos apie kalbos vartojimo problemas kitoje buvusioje Sovietų sąjungos respublikoje pasigirdo itin įtemptu momentu, rašo reuters.com.
Rusija pilnai remia lingvistinių mažumų teisių apsaugą, Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybai Ženevoje sakė vienas diplomatas iš Maskvos, rodo JT informacijos departamento paskelbta sesijos santrauka.
Anot jos, diplomatas teigė, jog „kalba neturėtų būti naudojama grupių segregacijai ir izoliacijai“. Rusijai „kelia nerimą Estijos, taip pat Ukrainos žingsniai šia linkme“, pridūręs pasiuntinys.
Tikslaus teksto su Rusijos pastabomis, atspindinčiomis senus skundus dėl Estijos reikalavimo, kad šalies rytuose gyvenanti gausi rusų mažuma mokėtų estų kalbą, gauti nepavyko.
Tačiau gilėjant krizei Kryme, Estija, Latvija ir Lietuva, kurios, kaip ir Ukraina, priklausė Sovietų Sąjungai, išreiškė vis didėjančius nuogąstavimus dėl Maskvos intencijų.
Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas lankėsi Vilniuje, visoms trims Baltijos valstybėms užtikrindamas Vašingtono paramą.
Ukraina žmogaus teisių tarybai tvirtino, kad JT ekspertai neaptiko jokių svarių įrodymų dėl nederamo Ukrainos elgesio su rusų mažuma. Tuo tarpu vienas Kremlių remiantis laikraštis šią savaitę rašė, kad Ukrainos rytuose tarp ukrainiečių ir rusų „liejasi kraujas, beveik kaip Sirijoje“.
Anot vieno Ukrainos pasiuntinio, naujoji vyriausybė Kijeve stiprina mažumų teisių propagavimą ir apsaugą „iki aukščiausių tarptautinių standartų“.
Pasiuntinys klausė, kokių priemonių būtų galima imtis apsaugant ukrainiečius, Krymo totorius ir kitas mažumų grupes Krymo pusiasalyje, kur „jų teises pažeidžia Rusijos okupacija“.
Į tai atsakydamas Rusijos delegatas pareiškė, kad Kryme mažumų teisės nepažeidžiamos ir kad mažumos nėra persekiojamos. Jo teigimu, naujoji Rusijos remiama Krymo vyriausybė garantavo totorių teisių apsaugą.