Rusija išsikvietė iškart trijų Europos šalių ambasadorius

Apie tai rašo „Sky News“.

Kremlius jau anksčiau yra paraginęs paspartinti atitinkamą tyrimą.

Pernai rugsėjį Baltijos jūros dugnu nutiestus ir Rusiją su Vokietija jungiančius dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ apgadino mįslingi sprogimai. Jie įvyko Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose – abi šios šalys tvirtina, kad sprogimai buvo surengti tyčia, tačiau kaltininkas dar nenustatytas. Danija, Švedija ir Vokietija tiria šio incidento aplinkybes.

Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino visas tris šalis sąmoningai vilkinant tyrimą ir tariamai mėginant nuslėpti tikruosius kaltininkus. Ministerijos pranešime sakoma, kad šios šalys esą „nėra suinteresuotos nustatyti tikrąsias šio sabotažo aplinkybes“.

Rusija be jokių įrodymų aiškina, kad dėl sprogimų esą atsakingi Vakarai. JAV ir Ukraina savo atsakomybę neigia, tačiau jos kratosi ir Maskva.

Žiniasklaida neseniai skelbė, kad prieš pat sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių nufotografuotas Rusijos laivas.

Rusijos karinio jūrų laivyno laivas, besispecializuojantis povandeninėse operacijose, buvo nufotografuotas netoli sabotuotų „Nord Stream“ dujotiekių prieš pat mįslingus sprogimus rugsėjį, penktadienį pranešė Danijos dienraštis „Information“.

Laikraštis nurodė, kad povandeninis gelbėjimo laivas SS-750 buvo nufotografuotas Baltijos jūroje prieš keturias dienas iki vis dar nepaaiškintų sprogimų Rusiją ir Vokietiją jungiančiuose dujotiekiuose.
Šis laivas aprūpintas mažu povandeniniu laivu.

„Danijos kariuomenė patvirtino, kad 26 Rusijos laivo nuotraukos buvo padarytos iš Danijos patrulinio katerio 2022 m. rugsėjo 22 d. zonoje į rytus nuo Bornholmo“, – rašo „Information“. Danijos kariuomenė neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti.

Praėjus septyniems mėnesiams po sprogimų dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dar nenustatyta, kas už tai atsakingas, nors su pažeistomis dujotiekių dalimis besiribojančios šalys – Vokietija, Švedija ir Danija – vykdo baudžiamuosius tyrimus.

Kovo mėnesį „The New York Times“ pranešė, kad JAV pareigūnai matė naujus žvalgybos duomenis, rodančius, kad už tai atsakinga „proukrainietiška grupuotė“, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su tuo nesusijęs.

Vėliau Vokietijos prokurorai pranešė, kad sausį tyrėjai atliko kratą laive, įtariama, vežusiame per sprogimus panaudotus sprogmenis.

Švedijos tyrimui vadovaujantis prokuroras kovą sakė, kad „vis dar neaišku“, kas suorganizavo sabotažą, jo teigimu, byla „sudėtinga“. „Mūsų pagrindinė prielaida, jog tai surengė valstybė“, – sakė Matsas Ljungqvistas.

Buvęs Danijos žvalgybos pareigūnas Jacobas Kaarsbo „Information“ sakė, kad laivo SS-750 buvimas zonoje „atskleidžia, kas vyko regione ankstesnėmis dienomis“. Jo žodžiais, patvirtinimas ypač svarbus, „nes žinome, jog šis laivas pajėgus atlikti tokią operaciją“.