Anot Rusijos pareigūnų, į naftos gręžimo bokštą buvo smogta pirmadienio rytą, 8.37 val. vietos laiku, maždaug 70 kilometrų nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Per smūgį vienai iš trijų dujų gavybos platformų, į kurias vienu metu taikėsi Ukraina, trys naftininkai buvo sunkiai sužeisti, dar septyni laikomi dingusiais be žinios.

Rusijos senatorė Krymui Olga Kovitidi pareiškė, kad vamzdynai iš platformų buvo nusausinti, siekiant kiek įmanoma sumažinti gaisro pavojų, ir kad gavyba Odesos dujų telkinyje buvo sustabdyta.

Sėkmingas Ukrainos smūgis dar kartą apnuogino Rusijos pažeidžiamumą Juodojoje jūroje po serijos rezonansinių karinio jūrų laivyno nesėkmių, įskaitant ir balandį nuskendusį Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną kreiserį „Moskva“.

Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmas toks smūgis jūros energetikos infrastruktūrai Ukrainoje nuo invazijos pradžios. Gavybos platformoms padaryta žala taip pat sukėlė abejonių dėl Kremliaus galimybių tęsti naftos ir dujų gavybą regione.

„Kol dalis [Juodosios jūros] pakrantės išlieka Ukrainos rankose, jūra tebėra Rusijos ginčijama erdve“, – sakė karinio jūrų laivyno ekspertas Alessio Patalano iš Londono karališkojo koledžo.

Anot Odesos regiono karinės administracijos atstovo Sergejaus Bratčiuko, platformos buvo teisėtas taikinys, nes jomis naudojosi Rusijos kariuomenė.

„Tuose bokštuose Rusija buvo įrengusi nedideles įgulas ir laikė oro gynybos, radiolokacinę bei žvalgybos įrangą“, – antradienį per nuotolinę spaudos konferenciją sakė S. Bratčiukas.

Nors ir be Ukrainos laivyno, Kijevo kariuomenė naudoja savo raketų arsenalą – kai kurios iš jų pagamintos Vakaruose, – kad darytų spaudimą Rusijos kariniam laivynui, bandančiam tęsti operacijas prie Ukrainos krantų.

Ypač nuožmios kovos Gyvačių saloje Dunojaus deltoje. Trečiadienį paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti nauji pastatų apgriovimai.

Šią savaitę Ukraina pranešė smogusi Rusijos kontroliuojamai salai, esančiai maždaug 70 km į vakarus nuo apgadintų dujų gavybos platformų.

Be kreiserio „Moskva“, kuris nuskendo po to, kai jį raketomis atakavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos, nuo karo pradžios Juodojoje jūroje buvo sunaikinti mažiausiai devyni kiti Rusijos laivai, pranešė žvalgybos tinklaraštis „Oryx“, kuris stebi Rusijos karinius nuostolius, naudodamas atvirojo kodo analizę.

Rusijos pareigūnai pasmerkė pirmadienio ataką.

„Tai teroristinis išpuolis“, – Krymo ministrų tarybos pirmininko pavaduotojo Georgijaus Muradovo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Apgadintos dujų gavybos platformos priklauso Kryme įsikūrusiai naftos ir dujų bendrovei „Černomorneftegaz“, kuriai Jungtinės Valstijos nuo 2014 metų taiko sankcijas. Ši bendrovė iš viso per metus išgauna apie milijardą kubinių metrų dujų, teigė Igoris Juškovas, Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas.

Bet ekspertai teigia, kad mažai tikėtina, jog tai turės kokių nors padarinių energijos tiekimui Krymo pusiasalyje.

„Neteisėtai užvaldytos „Černomorneftegaz“ gavyba Kryme per pastaruosius kelerius metus mažėjo [bet kokiu atveju]“, – sakė tarptautinių sankcijų ir energetikos ekspertė Marija Šagina iš Suomijos tarptautinių reikalų instituto.

Trys apgadintos atviroje jūroje esančios platformos, dar vadinamos „Boiko bokštais“ pagal buvusio Ukrainos energetikos ministro pavardę, buvo atimtos iš Ukrainos 2014 metais po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos. Vėliau jos buvo nuplukdytos iš Odesos šelfo dujų telkinio į Krymo vandenis.

„Rusija ir vėl nustebinta, – apie išpuolius kalbėjo Dmitrijus Goreburgas, Virdžinijos valstijoje įsikūrusio analitinio centro CNA Rusijos saugumo tyrėjas. – [Jie] supras, kad nebegali veikti regione taip, kaip anksčiau.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)