Praktiškai kas trečias švedas įsitikinęs, kad šalis turėtų prisijungti prie NATO, atskleidė praeitą savaitę atliktos visuomenės apklausos rezultatai. 2013 metais taip manė 29 proc. švedų, o 2012 metais – 17 proc.
Visuomenės nuomonės pasikeitimas tiesiogiai siejamas su vis didėjančia Rusijos agresijos baime. Švedijos saugumo tarnyba „Sapo“ neseniai pareiškė, kad didžiausią žvalgybos grėsmę Švedijai 2014 metais kėlė būtent kaimynė iš Rytų.
Ketvirtadienį, birželio 18 dieną, Rusijos ambasadorius Švedijoje Viktoras Tatarincevas davė interviu Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“.
Diplomatas pareiškė, kad Švedijos žiniasklaida Rusijos atžvilgiu vykdo „agresyvią propagandos kampaniją“.
„Rusija dažnai apibūdinama kaip agresorė, tik ir tegalvojanti, kaip pradėti naują karą ir gąsdinti kitus. Galiu užtikrinti, kad Švedija, nepriklausti Aljansui, nėra įtraukta į Rusijos valdžios karinius planus. Švedija tikrai nėra mūsų ginkluotųjų pajėgų taikinyje“, – per interviu sakė Rusijos ambasadorius Švedijoje.
Nepaisant to, V. Tatarincecas pabrėžė: jeigu švedai atsisakys neutralios pozicijos ir prisijungs prie NATO, Rusija gali imtis „atsakomųjų priemonių“.
„Nemanau, kad artimoje ateityje tai gali būti įmanoma, nors visuomenės nuomonė šiuo klausimu ir kinta. Jeigu taip nutiks, bus atsakomųjų priemonių. Vladimiras Putinas jau sakė, kad bus pasekmių, kad Rusijai teks imtis karinio pobūdžio atsako ir perorientuoti savo karius ir raketas.
Šalis, prisijungianti prie NATO, turi suvokti, kokia riziką prisiima“, – sakė ambasadorius.
Švedijos ir Rusijos santykiai pastaruoju metu itin įtempti.
2014 metų rugsėjį į Švedijos oro erdvę įskrido su Rusijos bombonešiai SU-24. Buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas tai pavadino „pačiu rimčiausiu rusų įsibrovimu į šalies oro erdvę“ per pastaruosius dešimt metų. Po mėnesio Švedijos vandenyse pastebėtas, kaip spėjama, Rusijos povandeninis laivas, nors Švedijos karinės pajėgos ir negalėjo tiksliai nustatyti, iš kur jis atplaukė.
„Manau, kad Baltijos regione ir Baltijos jūroje saugumo situacija pakito“, – tuomet sakė Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas. Jis taip pat sakė, kad šalies laivynas atnaujina savo flotilę – taip siekiama pagerinti jos galimybes aptinkant povandeninius laivus Švedijos vandenyse.