aA
Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį sakė, kad į Kalnų Karabacho konfliktą siunčiami kovotojai iš Sirijos ir Libijos, ir pareiškė esanti „giliai susirūpinusi“ dėl tolesnio įvykių vystymosi.
Rusija: į Kalnų Karabachą permetami kovotojai iš Sirijos ir Libijos
© Reuters / Scanpix

„Nelegalių ginkluotų grupuočių kovotojai iš Sirijos ir Libijos yra siunčiami į Kalnų Karabacho konflikto zoną tiesioginiam dalyvavimui kovose“, – sakė Užsienio reikalų ministerija.

„Esame giliai susirūpinę dėl šių procesų, kurie ne tik eskaluoja įtampą konflikto zonoje, o ir kelia ilgalaikę grėsmę viso regiono šalių saugumui“, – pridūrė ministerija.

Armėnija ir Azerbaidžanas į konfliktą dėl Kalnų Karabacho, nuo Azerbaidžano atsiskyrusio ir Armėnijos remiamo separatistinio regiono, yra įsitraukusios nuo dešimto dešimtmečio pradžios.

Armėnija yra apkaltinusi Azerbaidžaną į Kalnų Karabachą išsiuntus „samdinių“.

Nors Rusijos pranešime neminima Turkija, jame pateikiamas raginimas „suinteresuotų valstybių vadovybėms“ imtis priemonių užkirsti kelią „užsienio teroristų ir samdinių“ dalyvavimui regione kilusiame konflikte.

V. Putinas ir E. Macronas ragina „visiškai“ nutraukti kovas Kalnų Karabache

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas trečiadienį telefonu aptarę padėtį Kalnų Karabache paragino „visiškai“ nutraukti kovas šiame regione ir sakė, kad yra pasirengę intensyvinti diplomatines pastangas konfliktui išspręsti.

„Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas paragino kariaujančias šalis kuo greičiau visiškai nutraukti ugnį, deeskaluoti įtampą ir elgtis maksimaliai santūriai“, – pranešė Kremlius, kuris nurodė, kad pokalbis telefonu įvyko Prancūzijos iniciatyva.

Lyderiai deklaravo pasirengimą siekti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupei vadovaujančių Rusijos, Prancūzijos ir JAV pareiškimo, kuriuo būtų paraginta „nedelsiant“ nutraukti kovas ir atnaujinti derybas, nurodė Kremlius.

Žada tęsti kautynes Karabache, nepaisydami gausėjančių aukų

Armėnija ir Azerbaidžanas trečiadienį pažadėjo tęsti kautynes ir atmetė tarptautinės bendruomenės raginimus sėsti prie derybų stalo, jau ketvirtą dieną tęsiantis susirėmimams dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgos stojo į rimčiausias pastarųjų metų kautynes dėl Karabacho – etninių armėnų kontroliuojamos provincijos, atsiskyrusios nuo Azerbaidžano 10-e dešimtmetyje suirus Sovietų Sąjungai.

Ilgai rusenęs konfliktas atsinaujino sekmadienį, kai abi šalys apsikeitė ugnimi ir apkaltino viena kitą dėl prasiveržusio smurto.

Trečiadienį buvo patvirtinta, kad aukų, įskaitant civilius, skaičius viršijo 100. Abi konflikto pusės tvirtina, kad priešas patyrė didelius nuostolius.

Armėnijos sostinėje Jerevane dešimtys vyrų, siekiančių dalyvauti karo veiksmuose, išsirikiavo prie naujokų priėmimo punkto, o dalis jų jau dėvėjo uniformas.

„Turime ginti savo tėvynę nuo agresoriaus, – sakė 32 metų gamyklos darbuotojas Kamo. – Tai yra mūsų žemė. Veikiau mirsime, negu ją apleisime.“


Nesiliaujančios kautynės

Maskva, pasirašiusi karinį paktą su Armėnija, bet palaikanti gerus ryšius ir su Azerbaidžanu, ne kartą ragino nutraukti kautynes ir pasisiūlė tarpininkauti deryboms.

Per atskirus pokalbius su abiejų šalių diplomatijos vadovais Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patikino, kad Maskva yra pasirengusi suorganizuoti susitikimą.

Tačiau Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, jog kol kas nesvarstoma galimybė derėtis su Baku.

„Kalbėti apie Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos viršūnių susitikimą intensyvių karo veiksmų metu yra nelabai priimtina“, – nurodė N. Pašinianas.

Anot jo, Jerevanas „šiuo metu“ neketina kreiptis pagalbos į Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO) – Rusijos vadovaujamą karinį aljansą, kurį sudaro buvusios sovietinės respublikos, įskaitant Armėniją.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilhamas Alijevas) pažadėjo, kad jo šalies kariuomenė tęs karo veiksmus, kol Armėnijos kariai visiškai pasitrauks iš Karabacho.

Jei „Armėnijos vyriausybė įvykdys reikalavimą, kautynės ir kraujo praliejimas baigsis, o regione įsivyraus taika“, lankydamas sužeistus karius sakė I. Aliyevas.

Baku ir Jerevanas nepaiso nuolat augančio tarptautinio spaudimo skelbti paliaubas, augant nerimui, kad konfliktas gali peraugti į visavertį karą, į kurį galėtų įsivelti ir tokios regioninės galios kaip Turkija ir Rusija.

Armėnų gynybos ministerija trečiadienį apkaltino Turkijos orlaivius vykdant „provokacinius skrydžius“ palei bendrą sieną, taip pat Armėnijos oro erdvės pažeidimais. Ankstesnę dieną Jerevanas pareiškė, kad Turkijos naikintuvas numušė vieną iš armėnų karinių lėktuvų.

Kautynės nesiliauja nuo savaitgalio, o abi pusės trečiadienį pranešė apie naujas aukas tarp civilių.


Žuvusio kario laidotuvės

Abiejų šalių pareigūnai teigia, kad kita pusė patyrė didžiulius nuostolius, tačiau šių pareiškimų pagrįstumo neįmanoma patikrinti.

Azerbaidžanas nepateikė jokios informacijos apie aukas savo pajėgų gretose, tačiau vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas pietiniame Beilagano regione matė, kaip dešimtys moterų raudojo prie žuvusio kario karsto, kol vyrai su Azerbaidžano vėliavomis skaitė laidotuvių maldas.

Tuo metu Armėnija pranešė, kad žuvo 81 karys ir 23 civiliai – aštuoni armėnai ir 15 azerbaidžaniečių.

Gynybos ministerija Baku trečiadienį tvirtino, kad nuo karo veiksmų pradžios Azerbaidžano pajėgos nukovė 2 300 Karabacho separatistų, taip pat „sunaikino 130 tankų, 200 artilerijos vienetų, 25 priešlėktuvinės [gynybos įrangos] vienetus, penkis šaudmenų sandėlius, 50 prieštankinės [gynybos įrangos] vienetų, 55 karines transporto priemones“.

Karabacho gynybos ministerija savo ruožtu pareiškė, jog Azerbaidžano pajėgos „tęsia apšaudymą iš artilerijos“ palei fronto liniją.

Abi šalys kaltina viena kitą taikantis į civilines teritorijas, įskaitant esančias už Karabacho ribų.

Jerevanas tvirtina, kad Turkija, ilgametė Azerbaidžano sąjungininkė, teikia Baku tiesioginę karinę paramą, įskaitant samdinius.

Armėnija antradienį pareiškė, kad turkų naikintuvas F-16, demonstruodamas paramą Baku pajėgoms, numušė armėnų karinį lėktuvą Su-25, nors Ankara ir Baku tokį teiginį atmetė.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad į Kalnų Karabacho konfliktą siunčiami kovotojai iš Sirijos ir Libijos.

Rusija sakė esanti „giliai susirūpinusi“ dėl tokių įvykių, bet nenurodė, kas už tai atsakingas, ir nieko neapkaltino.

„Per žingsnį nuo plataus masto karo“

„Esame per žingsnį nuo plataus masto karo“, – AFP sakė Olesia Vartanian iš analitinio centro „International Crisis Group“.

„Jei matysime masines aukas civilių gyventojų gretose,.. tai bus labai rimtas pretekstas bet kuriai regiono galybei – nesvarbu, ar tai būtų Rusija, ar Turkija – įsikišti“, – pridūrė ji.

Kalnų Karabachą iš Azerbaidžano 1994 metais atplėšė Armėnijos remiami separatistai per 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą, kuris baigėsi negalutinėmis paliaubomis.

Šią teritoriją dabar valdo Armėnijos remiama separatistų vyriausybė, paskelbusi nepriklausomybę, kurios nepripažino nė viena valstybė.

Armėnija ir Kalnų Karabachas paskelbė karo padėtį ir karinę mobilizaciją. Azerbaidžanas įvedė karinį valdymą ir komendanto valandą didmiesčiuose.

Derybos vienam iš didžiausių konfliktų, kilusių 1991-aisiais byrant Sovietų Sąjungai, išspręsti yra iš esmės įstrigusios nuo 1994 metais pasiekto ugnies nutraukimo susitarimo.

Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos kaip „Minsko grupė“ tarpininkavo taikos pastangoms, bet ankstesnės didelės pastangos dėl taikos susitarimo žlugo 2010-aisiais.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
2.7500

Top naujienos

Armonaitė prabilo apie koalicijos dėlionę su konservatoriais: susitarimai bus sudėtingi (906)

Iki rinkimų lieka vis mažiau laiko, politinės kovos vyksta, tačiau Laivės partijos lyderė...

Pastebėjo dar vieną veiksnį, didinantį pavojų susirgti sunkesne COVID-19 forma: aktualu ne vienam (89)

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrams (CDC) pareiškus, kad antsvorį turintiems žmonėms,...

Ekspertai įvardijo blogiausią JAV rinkimų scenarijų: neramumams ruošiasi netgi kaimynai (125)

Kalendoriui iki JAV prezidento rinkimų skaičiuojant 15 dienų tampa aišku, kad nepaisant jų...

Su Saboniu ir Valančiūnu žaidęs NBA čempionas: atrodo, kad lietuviai yra pozityvūs žmonės (8)

Dėl pandemijos stabdytas ir kaip niekada ilgai užtrukęs NBA sezonas galiausiai pasiekė finišo...

Laukia permainingi orai: antradienį – trumpa proga pasidžiaugti (2)

Antradienį – proga pasidžiaugti sausesniais orais: pirmoje dienos pusėje dažnai švies saulė,...

Rusijos gyventojai įvardijo draugų ir priešų sąrašą: Lietuvai vėl teko garbinga vieta (716)

Pasakyk, kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu. Toks posakis Rusijoje kasmet yra pritaikomas...

Merūnas Vitulskis – atvirai apie dalyvavimą gimdyme, sunkiausią etapą ir kaip šiandien vaikai numalšina jųdviejų ginčus su Erika (74)

Kartais atrodo, kad mamos ir tik mamos augina vaikus. Jos maitina, jos auklėja, jos skaito jiems...

Kristina Kybartaitė | D+ nariams

Kvepalai trumpai laikosi? Atskleisiu kelias paslaptis

Renkantis naujus kvepalus vienas pirmiausiai užduodamų klausimų yra net ne tai, ar kvapas...

Į kavinę pakvietęs BMW vairuotojas kas 10 min. lakstė į tualetą – čia buvo ne blogiausia (117)

Vos perskaičiusi antraštę „ Į pasimatymą atvažiavo darbiniu „busiuku“, o vėliau...

Laisvos gerbėjai stebisi jos pasikeitusia išvaizda: anksčiau vadino siauralūpe, dabar vėl negerai (153)

Dainininkė Donata Gutauskienė-Laisva jau kuris laikas savo gerbėjus stebina kiek pasikeitusia...

|Maža didelių žinių kaina