Anot diplomato, Maskva mano, kad toks Armėnijos valdžios žingsnis teismo sprendimo išduoti arešto orderį Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui fone yra nepriimtinas. Patį orderį Rusijos valdžia įvardija kaip „teisiškai niekinį“.

„Mūsų kolegos iš Armėnijos perspėti apie labai neigiamas jų galimų sprendimų pasekmes dvišaliams santykiams su Rusija“, – patikino agentūros pašnekovas.

Armėnijos Konstitucinio teismo atstovas Armanas Dilanianas kovo 24 dieną pranešė, kad įsipareigojimai, numatyti Romos statute, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Anot jo, Konstitucinio teismo sprendimas yra galutinis ir įsigalioja vos paskelbus. Dabar jį turi ratifikuoti šalies parlamentas.

Armėnijos Konstitucinis teismas pripažino, kad įsipareigojimai, įtvirtinti TBT Romos statute, atitinka šalies Konstituciją.

Tad jei V. Putinas atvyktų į Armėniją, jis turėtų būti suimtas, praėjusią savaitę rašė leidinys „News.Am“.

Kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento V. Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.

Kremlius po TBT sprendimo dabar svarsto, ar V. Putinas vyks į Pietų Afrikos Respublikoje (PAR).

Kremlius penktadienį pareiškė, kad esą dar neapsispręsta dėl galimos Rusijos prezidento viešnagės PAR, kur rugpjūtį planuojamas BRICS valstybių grupės viršūnių susitikimas.

„Sprendimo šiuo klausimu dar nėra“, – transliuotojui CNN tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

BRICS grupei be Rusijos ir PAR priklauso Brazilija, Indija ir Kinija.

Anksčiau šį mėnesį TBT išdavė V. Putino arešto orderį. PAR yra ratifikavusi Romos statutą, o tai reiškia, kad šalis yra įpareigota sulaikyti Rusijos prezidentą, jei šis kirstų PAR sienas.

Tuo metu Vengrija pareiškė šiuo metu neturinti ketinimų sulaikyti Kremliaus šeimininką, jei šis atvyktų į šalį.

Stotis „Sky News“ cituoja Vengrijos premjero biuro vadovą Gergely Gulyasą, kuris nurodė, kad TBT išduotas V. Putino arešto orderis Vengrijoje esą neturi jokio teisinio svorio – nors Budapeštas yra ratifikavęs Romos statutą, kuriuo buvo įsteigtas TBT, ši sutartis esą nebuvo integruota į Vengrijos teisinę sistemą.

„Vadovaudamiesi Vengrijos įstatymais negalime sulaikyti Rusijos prezidento... kadangi TBT statutas Vengrijoje nėra įtvirtintas teisės aktu“, – aiškino pareigūnas.

Jis pridūrė, kad vyriausybė kol kas neturi oficialios pozicijos dėl Rusijos prezidento arešto orderio.

„Tokie sprendimai nėra patys tinkamiausi, nes jie priartina ne taiką, o tolesnę eskalaciją. Tai yra mano asmeninė subjektyvi nuomonė“, – kalbėjo premjero biuro vadovas.

V. Putinas yra tik trečias pareigas einantis kurios nors valstybės prezidentas, sulaukęs TBT arešto orderio. Nepaisant to, mažai tikėtina, kad jis artimiausiu metu stos prieš teismą. Rusijos diktatorius kaltinamas neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu.

TBT įstatymų leidžiamoji institucija praėjusį trečiadienį pareiškė apgailestaujanti dėl „grasinimų“ tribunolui, Rusijos pažertų po sprendimo išduoti Rusijos prezidento V. Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų.

Po šio TBT sprendimo buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pagrasino paleisti į Hagą hipergarsinę raketą, tai pranešė Nyderlandų žiniasklaida. Be to, pirmadienį Maskva paskelbė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą prieš TBT prokurorą Karimą Khaną ir kelis teisėjus dėl „neteisėto“ sprendimo siekti areštuoti V. Putiną.

Valstybių narių asamblėja, vienijanti 123 TBT valstybes nares, pareiškė „apgailestaujanti dėl šių bandymų trukdyti tarptautinėms pastangoms garantuoti atsakomybę už veiksmus, draudžiamus pagal bendrąją tarptautinę teisę“.

TBT kovo 17 d. paskelbė, kad išdavė Rusijos prezidento V. Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“. Tai laikoma karo nusikaltimu. Dėl panašių kaltinimų arešto orderis išduotas ir Rusijos vaikų teisių kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai. Pasak prokuroro, jis galios visą jų likusį gyvenimą.

Kyjivo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota daugiau nei 16 tūkst. ukrainiečių vaikų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)