Siekiant šnipinėti su E. Macrono rinkimų kampanija susijusius pareigūnus, buvo sukurta apie 20 netikrų feisbuko paskyrų.
Feisbuko atstovai informavo, kad balandį ėmėsi veiksmų prieš suklastotas paskyras, kurios skleidė dezinformaciją apie Prancūzijos prezidento rinkimus. Tiesa, nebuvo pranešimų apie bandymus rasti prieigą prie E. Macrono komandos narių socialinių tinklalapių paskyrų.
Rusija ne kartą pareiškė, kad nebandė daryti įtakos prezidento rinkimams Prancūzijoje kompiuteriniais įsilaužimais ir neteisėtu elektroninių laiškų, dokumentų viešinimu. JAV žvalgybos agentūros gegužę sakė „Reuters“, kad su tuo buvo susiję programišiai, turintys ryšių su Rusijos vyriausybe, tačiau nerasta svarių įrodymų, kad Kremlius užsakė kompiuterinį įsilaužimą.
Feisbuko atstovai patvirtino „Reuters“, kad Prancūzijoje buvo pastebėtas šnipinėjimas ir jam buvo užkirstas kelias. Kompanijos atstovai pristatė Kongreso komiteto nariams savo tyrimų duomenis. Paaiškėjo, kad Prancūzijoje paskyrų, sustabdytų už propagandos ar šlamšto propagavimą (daugiausia – susijusią rinkimais) paskyrų skaičius padidėjo iki 70 000. Balandį buvo uždaryta 30 000 feisbuko paskyrų.
Feisbukas šių skaičių neginčijo.
Ieškojo draugų feisbuke
Rusų agentai dėdavosi E. Macrono bendražygių draugais ir bandydavo gauti asmeninės informacijos apie juos, teigė JAV kongresmenas ir du šaltiniai.
Feisbuko darbuotojai pastebėjo tokius veiksmus per pirmą prezidento rinkimų turą ir susiejo juos su Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos Karinės žvalgybos skyriaus priemonėmis praeityje. Šią informaciją teikė anonimais norėję likti asmenys, kadangi kalbama apie informaciją, susijusią su valstybiniais klausimais ir privačia žvalgyba.
Feisbuko atstovai sakė amerikiečių pareigūnams nemanantys, kad šnipai prisikasė iki pareigūnų paskyrų slaptažodžių, tačiau veikiausiai toks buvo jų tikslas.
Vyriausiosios žvalgybos valdybos grupė „APT 28“ buvo apkaltinta 2016 m. vykusių JAV prezidento rinkimų metu įsilaužimu į Demokratų nacionalinio komiteto kompiuterius ir daugelį kitų politinės svarbos asmenų kompiuterius. Vyriausioji žvalgybos valdyba buvo prašoma pakomentuoti šią informaciją, bet į prašymą nereagavo.
Buvo įsilaužta į E. Macrono rinkimų kampanijos komandos elektroninio pašto dėžutes, o jų turinys paviešintas, paskutinėmis dienomis varžantis E Macronui ir Marine Le Pen.
Prancūzų teisėsaugininkai ir žvalgybos pareigūnai viešai nieko neapkaltino dėl kompiuterinių išpuolių rinkimų metu.
E. Macrono politinio judėjimo „La Republique En Marche!“ („Pirmyn, Respublika!“) skaitmeninės srities direktorius Mouniras Mahjoubis gegužę sakė „Reuters“, kad kai kurie saugumo srities ekspertai kaltino konkrečiai Rusijos Vyriausiąją žvalgybos valdybą, tik neturėjo įrodymų.
M. Mahjoubis ir „En Marche“ atstovai nekomentavo šios informacijos.
Yra buvę ir daugiau bandymų subtiliai šnipinėti per socialinę žiniasklaidą. 2015 m. Britanijos saugumo tarnyba „M15“ įspėjo, kad per socialinį tinklalapį „LinkedIn“ bandyta užverbuoti valstybės tarnautojų.
Socialinės žiniasklaidos ir socialiniai tinklalapiai retai komentuoja tokio pobūdžio informaciją.
Feisbukas, įvairių šalių vyriausybių vis labiau spaudžiamas kontroliuoti melagingas žinias ir propagandą tinklalapyje, balandį pranešė kovosiantis su bandymais neteisėtai daryti įtakos visuomenės nuomonei – propaganda iš netikrų paskyrų ir pan.
