„Nuolatiniai generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno kaltinimai mūsų adresu įtikina, jog Aljanse siekiama išnaudoti krizę Ukrainoje, kad „sutelktų gretas“ prieš menamą išorinės grėsmę NATO šalims ir kad Aljansas dėl to atrodytų reikalingesnis 21-ame amžiuje“, – sakoma Rusijos URM pareiškime.
„Iš to (kyla) ir pabrėžtinas „didėjančios Rusijos militarizacijos“ akcentavimas – tuo metu, kai NATO karinės išlaidos sudaro apie pusę (skiriamų gynybai) visame pasaulyje, o Rusijos karinis biudžetas bent dešimt kartų mažesnis negu visų Aljanso šalių gynybos biudžetų suma“,– pridūrė ministerija.
Pasak URM, „pastaruoju metu NATO generalinis sekretorius aktyviai pasisako apie Rusiją – ir dar konfrontaciniu tonu, uoliai atkurdamas Šaltojo karo laikų retoriką“.
Ministerija pažymėjo, kad A.F.Rasmussenas pastaraisiais mėnesiais nepasiūlė „jokios konstruktyvios programos“ dėl krizės Ukrainoje, pridūrusi, kad toks elgesys tik didino nestabilumą regione.
„Foghas Ramussenas kalba apie viso santykių su Maskva komplekso peržiūrėjimą, įskaitant 1997 metų Rusijos ir NATO santykių pagrindų aktą ir 2002 metų Romos deklaraciją. Tačiau jam nekelia susirūpinimo, kad būtent Aljanso narės, pažeisdamos pagrindinius tų dokumentų teiginius, ne kartą prisiimdavo tiek teisėjo, tiek teismo vykdytojo vaidmenį – kaip nutiko Kosove arba Libijoje – tuo pačiu klibindamos tarptautinės teisės normas. Kai Rusija atkreipdavo dėmesį į visas tokių veiksmų keliamas grėsmes, mus tikindavo, kad (kitos) išeities nebuvo“, – sakoma pranešime.
Rusijai praeitą mėnesį aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą, NATO įšaldė praktiškai visą karinį ir civilinį bendradarbiavimą su Rusija, tačiau tikino, kad politinis dialogas turėtų būti tęsiamas ambasadorių arba aukštesniame lygmenyje.
Vakarų šalių karinis aljansas taip pat apribojo Rusijos diplomatų lankymąsi savo būstinėje ir peržiūri 1997 metų tarpusavio santykių pagrindų aktą bei vėlesnę 2002 metų Romos deklaraciją. Pagal tuos dokumentus NATO įsipareigojo nesteigti karinių bazių naujai į Aljansą priimtose Vidurio ir Rytų Europos šalyse.
Tuo tarpu Rusija kaltina NATO tebesilaikant Šaltojo karo laikų mąstyseną ir reiškė susirūpinimą, kad Aljanso pajėgos gali būti nuolat dislokuojamos Rytų Europoje.
NATO vadovas: Rusija turi atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų, jeigu nori dialogo
Rusija privalo atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienų, jeigu nori pradėti dialogą dėl tą šalį krečiančios krizės, ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Per vizitą Čekijoje surengtoje spaudos konferencijoje A.F.Rasmussenas sakė, kad bet kokie tolesni Rusijos kariniai veiksmai sukeltų itin sunkių pasekmių ir išprovokuotų griežtas ekonomines sankcijas.
Pasak jo, NATO žvalgybos duomenys rodo, jog prie sienos su Ukrainos rytiniais regionais tebėra sutelkta apie 40 tūkst. Rusijos karių.
Rusija ir Vakarų šalys tebėra įsitraukusios į Šaltąjį karą primenančią konfrontaciją dėl Ukrainos, Maskvai aneksavus Krymą ir sutelkus stiprias karines pajėgas prie kaimyninės šalies neramių rytinių sričių, kuriose gyvena daug rusakalbių.
„Iš Prahos siunčiu Rusijai šią žinią: galite rinktis liautis kaltinę kitus dėl savo pačių veiksmų, nustoti telkti savo karius, baigti eskaluoti šią krizę ir pradėti plėtoti tikrą dialogą, – pabrėžė A.F.Rasmussenas. – Jeigu Rusija rimtai nusiteikusi dėl dialogo, pirmasis žingsnis turėtų būti pajėgų atitraukimas.“
„Matome palydovines nuotraukas, darytas dienas po dienos. Rusija kursto etninę įtampą rytų Ukrainoje ir provokuoja neramumus. Rusija taip pat naudoja savo karinę galią, diktuodama, jog Ukraina turėtų tapti federacine neutralia valstybe. Tai sprendimas, kurį gali priimti tik Ukraina kaip suvereni valstybė“, – pridūrė jis.
Generalinis sekretorius sakė, kad Aljansas neaptarinėja šios krizės galimų karinių sprendinių ir kad turi būti kliaujamasi diplomatija.
Anksčiau šią savaitę A.F.Rasmussenas sakė, kad NATO peržiūri 1997 metų sutartį dėl santykių su Rusija pagrindų ir vėlesnę 2002 metų Romos deklaraciją.
Tų dokumentų nuostatos iki šiol skatino Aljansą susilaikyti nuo nuolatinio savo pajėgų dislokavimo prie jo naujai prisijungusiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse.
Tikimasi, kad Aljanso užsienio reikalų ministrai sprendimą dėl tų dokumentų priims birželį.