Lenkija ir Europos Sąjunga kaltina Baltarusiją specialiai organizuojant migrantų srautą ir taip siekiant destabilizuoti padėti kaimyninėje valstybėje.
Rusijos diplomatijos vadovas sako esą ES privalo laikytis nuoseklios politikos prieš visas trečiąsias šalis, per kurias migrantai bando pasiekti bloko teritoriją.
Jis priminė 2016 metais pasirašymą susitarimą, pagal kurį Europos Sąjunga suteikė finansinę paramą Turkijai, pažadėjusiai priimti atgal migrantus ir pabėgėlius, kurie Egėjo jūra neteisėtai pasiekė Graikiją.
S. Lavrovo teigimu, Europos Sąjunga galėtų tą patį pasiūlyti ir Baltarusijai.
Anot Rusijos diplomatijos vadovo, reikėtų vienodai elgtis su visomis šalimis, per kurias į Europos Sąjungą bando patekti pabėgėliai.
„Vakar per politikos ekspertų diskusiją nuskambėjo klausimas: kodėl tada, kai pabėgėliai plūdo iš Turkijos, Europos Sąjunga mokėjo už tai, kad jie pasiliktų Turkijos teritorijoje? Kodėl taip pat negalima padėti Baltarusijai?“ – samprotavo S. Lavrovas.
Kol kas neaišku, apie kokią politinę diskusiją kalbėjo S. Lavrovas, rašo „Reuters“.
S. Lavrovas pareiškė esą krizę išprovokavo ankstesnė Vakarų šalių politika Vidurinių Rytų valstybių atžvilgiu, ir pridūrė, kad ją sprendžiant privalu laikytis tarptautinių įstatymų.
„Manau, kad sprendžiant šias problemas būtina visiškai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir, žinoma, neužmiršti, kaip pas mus sakoma, iš kur kojos auga“, – per spaudos konferenciją sakė rusų diplomatijos vadovas.
„Ir kojos auga iš politikos, kurią Vakarų šalys, įskaitant NATO ir Europos Sąjungos šalis, daug metų vykdė Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos atžvilgiu, mėgindamos primesti jiems geresnį gyvenimą pagal Vakarų pavyzdžius, demokratiją – kaip ją suprato Vakarai“, – kalbėjo S. Lavrovas.
„Todėl pagrindinė atsakomybė už migrantų krizės sureguliavimą dabar tenka tiems, kas sukūrė sąlygas šiai krizei išsivystyti“, – teigė jis.
A. Lukašenka susiskambino su V. Putinu
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka kalbėjosi telefonu. Kremliaus išplatintame pranešime akcentuojama, kad „paliesta nemažai dvišalio bendradarbiavimo klausimų. Sutarta toliau plėtoti abipusiai naudingus integracijos procesus“.
Pokalbio metu buvo aptarta ir situacija prie Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva, informavo Kremlius.
Tačiau A. Lukašenkos atstovai spaudai šiai temai skyrė ypatingą akcentą: pokalbis apie situaciją prie sienos bei „žiaurių Lenkijos pusės veiksmų prieš taikius žmones aptarimas“, esą, buvo pokalbio ašis.
„Be to, buvo pabrėžta, kad didžiausią nerimą kelia faktas, jog prie sienos telkiamos reguliariosios Lenkijos karinės pajėgos. Valstybių vadovai aptarė Lenkijos ir Baltarusijos pasienio teritorijoje stebimus nerimą keliančius faktus ir tendencijas“, – akcentuojama pranešime.
Anksčiau antradienį Kremlius pareiškė, kad padėtį prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos laiko „keliančia susirūpinimą“ ir atidžiai ją stebi.
„Žinoma, padėtis įtempta, neramu. Dėl to visos susijusios šalys turi elgtis labai atsakingai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tai jis pareiškė atsakydamas į klausimą, kaip Kremlius vertina dėl migracijos krizės pastarosiomis dienomis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susiklosčiusią padėtį.
„Labai atidžiai tai stebime“, – sakė V. Putino atstovas.
Anot jo, susiklosčius tokiai padėčiai „svarbiausias dalykas, visgi, yra didelio skaičiaus žmonių, susitelkusių pasienyje, reikalaujančių leidimo kirsti sieną, prašančių prieglobsčio Lenkijoje, gyvybė ir sveikata“.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis antradienį pareiškė, jog neleistina naudoti migrantus kaip hibridinių atakų instrumentą.
„Neapsaugotų migrantų naudojimas per hibridines atakas peržengia ribas. Europos Sąjungai nepriimtini jokie bandymai paversti migrantus savo politikos instrumentu“, – parašė Ch. Michelis socialiniame tinkle „Twitter“, komentuodamas padėtį Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, kur susitelkė tūkstančiai migrantų iš iš Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos.
„Reiškiu visišką solidarumą su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Valstybių narių sienos yra ES sienos“, – pabrėžė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Prancūzija antradienį apkaltino Baltarusiją, leidusią tūkstančiams migrantų susiburti prie Lenkijos sienos, bandymu destabilizuoti Europos Sąjungą ir sakė, kad yra pasirengusi svarstyti griežtesnes sankcijas A. Lukašenkos administracijai.
„Šis režimas skatindamas nelegalią migraciją siekia destabilizuoti Europos Sąjungą“, – sakoma prancūzų Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Jame priduriama, kad Prancūzija yra pasirengusi per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą lapkričio 15 dieną svarstyti sankcijų pastiprinimą.
Vokietija antradienį paragino Europos Sąjungą „imtis veiksmų“ ir padėti sustabdyti migrantų, neteisėtai bandančių patekti į Lenkiją iš Baltarusijos, srautą.
„Lenkija ar Vokietija negali tvarkytis su tuo vienos“, – sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis dienraščiui „Bild“ ir paragino ES „laikytis išvien“.
„Turime padėti Lenkijos vyriausybei užtikrinti jų išorės sienos saugumą. Tai iš tiesų yra Europos Komisijos uždavinys. Raginu juos imtis veiksmų“, – sakė ministras.
Šį raginimą H. Seehoferis išsakė Lenkijai pranešus, kad ji atrėmė šimtų migrantų bandymą neteisėtai patekti į šalį iš Baltarusijos.
Varšuva įspėjo, kad padėtis gali eskaluotis, nes dar tūkstančiai atvykėlių traukia sienos link, ir kad gali būtų pereita prie „ginkluoto pobūdžio“ veiksmų.
H. Seehoferis sakė palaikąs Lenkijos sprendimą statyti fizinę užtvarą pasienyje su Baltarusija.
„Negalime kritikuoti jų... už tai, kad saugo ES išorės sienas, – sakė ministras dienraščiui „Bild“. – Suprantama, ne panaudojant šaunamuosius ginklus, bet kitomis turimomis priemonėmis.“
ES kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kad šis skraidina migrantus iš Vidurinių Rytų ir Afrikos šalių į Minską, o tada siunčia juos pėsčiomis per sieną į Bendrijos teritoriją, keršydamas už bloko sankcijas jo režimui, taikomas dėl susidorojimo su opozicija.
A. Lukašenka šiuos kaltinimus atmeta.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį paragino ES nares įvesti naujų sankcijų Baltarusijai dėl kurstomo migrantų antplūdžio.
Naudotis „migrantais politiniais tikslais – nepriimtina“, sakė ji ir pridūrė, kad ES taip pat nagrinės galimybes imtis sankcijų prieš „trečiųjų šalių oro bendroves“, gabenančias migrantus į Baltarusiją.
Lenkijos kaimynė Vokietija pastaruoju metu susiduria su smarkiai išaugusiu migrantų, atvykstančių į šalį iš Baltarusijos per Lenkija, srautu.
Oficialiais duomenimis, vien per spalį jų atvyko beveik 5 tūkstančiai.
Reaguodamas Berlynas sugriežtino pasienio kontrolę ir dislokavo papildomų policijos pajėgų.
Vokietija pasirengusi pasiūlyti Lenkijai policijos pagalbą, sakė parlamento valstybės sekretorius vidaus reikalams Stephanas Mayeris.
„Vokietija galėtų labai greitai nusiųsti policijos pajėgų padėti Lenkijai, jei Lenkija pageidautų“, – sakė jis dienraščiui „Bild“.
Padėtis regione komplikavosi pirmadienį, kai prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos susirinko keli tūkstančiai migrantų, norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją. Ten sutelktoms Lenkijos saugumo pajėgoms pavyko atremti migrantų mėginimą masiškai prasiveržti per pasienio užtvaras. Lenkų pareigūnai šiuos įvykius pavadino sudėtingiausiu migracijos krizės etapu.
ES kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.
