Šių penkių valstybių ambasadoriams JT per trečiadienio susitikimą nepavyko susitarti dėl pareiškimo projekto, kurį parengė Didžioji Britanija ir Prancūzija, tačiau JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice pareiškė įsitikinimą, kad susitarimas tarp Saugumo Tarybos narių bus pasiektas.
"Kartais diplomatijai prireikia trupučio laiko, bet mes labai stengiamės, - žurnalistams sakė C.Rice. - Mes sugalvosime priemonę, esu dėl to gana tikra".
Rusija pažymi, jog minėtas pareiškimo projektas faktiškai reiškia sudarymą pagrindo įvesti sankcijas Iranui, kuris neigia Vakarų šalių kaltinimus dėl mėginimų slapta sukurti branduolinį ginklą.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas lankydamasis Pekine sakė: "Projekte yra vietų, kuriomis faktiškai sudaromas pagrindas sankcijoms Irano atžvilgiu".
"Mes vargiai galėsime paremti šią projekto versiją", - pridūrė ministras, kurio žodžius citavo Rusijos naujienų agentūra "Interfax".
Pasak S.Lavrovo, projekto teksto "tikslas faktiškai yra Irano branduolinio klausimo išbraukimas iš TATENA (Tarptautinės atominės energetikos agentūros) darbotvarkės ir jo perdavimas JT Saugumo Tarybai", ir "tai yra negerai".
Maskvos pozicijai Irano klausimu pritaria Pekinas.
Rusija taip pat nesutinka, kad Saugumo Taryba pareikalautų TATENA ataskaitos, kokiu mastu Iranas laikosi šios tarptautinės organizacijos normų.
Maskva teigia, kad to turi pareikalauti TATENA, o ne Saugumo Taryba, sako diplomatai.
Britų ambasadorius JT Emyras Jonesas Parry anksčiau sakė, kad bus pasiūlyta pakeitimų, tačiau tik tuo atveju, jei egzistuos susitarimo tikimybė.
Niujorke Rusijos ambasadorius JT Andrejus Denisovas po penkių veto teisę turinčių Saugumo Tarybos valstybių ambasadorių susitikimo sakė, kad derybos tęsiasi, bet "dar reikia laiko pasikonsultuoti".
"Dar yra daug darbo", - žurnalistams sakė prancūzų ambasadorius JT Jeanas-Marcas de la Sabliere'as.
Prancūzų ir britų diplomatai sako, kad jeigu nebus rasta išeitis iš aklavietės dėl pareiškimo projekto, kuriam turėtų pritarti visos 15 Saugumo Tarybos narių, jie galėtų siekti rezoliucijos, kuriai priimti užtektų daugumos balsų, jei niekas jos nevetuotų.
Tarybos rezoliucija būtų veiksmingesnė už pareiškimą, ir toks strategijos pakeitimas galėtų išprovokuoti Rusiją ir Kiniją pasinaudoti savo veto teise.
Tačiau Maskvos ar Pekino veto arba susilaikymas smarkiai susilpnintų Saugumo Tarybos signalą Teheranui, kad šis privalo nutraukti veiklą, galinčią sudaryti sąlygas branduoliniam ginklui sukurti.
Tai taip pat galėtų sutrukdyti tolesnėms Tarybos pastangoms didinti spaudimą Iranui, jei jis nepaisys pradinio perspėjimo.
Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Prancūzija jau pradėjo tarpusavio derybas dėl tolesnės rezoliucijos, kurioje Irano branduolinė programa būtų vadinama grėsme tarptautinei taikai bei saugumui ir kurioje būtų perspėjama dėl "priemonių", jei Teheranas nenutrauktų šios savo programos.