„Life News“ duomenimis, A. Moskvinas nepamena, kiek tiksliai kapų iškasė, greičiausiai apie 150. 45 m. kraštotyrininką domino mergaičių ir merginų kapai. Jis kruopščiai atsirinkdavo kūnus, imdavo tik gerai išsilaikiusius.
A. Moskvinas veikė labai atsargiai, tad iškastus kapus sunku atskirti nuo artimųjų restauruotų kapų. Kai kuriais duomenimis, kraštotyrininkas pažymėdavo dažais iškastų kapų paminklus. Tiesa, ši informacija dar neįrodyta, gali būti, kad jis pažymėjo ne visus kapus.
Namuose A. Moskvinas darydavo iš palaikų lėles, į jas įstatydavo muzikines skryneles. Jis papasakojo, kad vakarais susodindavo lėles priešais televizorių ir įjungdavo filmus ar animacinius filmukus.
Tėvams jis aiškino, kad lėlės reikalingos moksliniam darbui. Juos toks paaiškinimas tenkino. Kraštotyrininko pažįstami sako, kad tikrai ne tėvai pranešė apie A. Moskvino veiklą. Jų teigimu, pensininkai išsigando, kai atėjo policija.
Dešimtajame dešimtmetyje A. Moskvinas studijavo Maskvos valstybiniame universitete ir rašė disertaciją Vokiečių ir keltų filologijos katedroje. Buvusi jo vadovė Tatjana Michailova sakė, kam jam nepavyko apsiginti disertacijos.
„Kažkokias kvailystes parašė. Paskui pats suprato. Tai nebuvo mokslinis tyrimas, labai paviršutiniškas darbas su daugybe klaidų“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad A. Moskvinas priskyrė save prie vadinamųjų Liuciferio gerbėjų.
Grįžęs į gimtąjį Nižnij Novgorodą A. Moskvinas atsidėjo kapinių tyrinėjimui. Vietos spaudoje jis publikavo straipsnius apie kapines, ketino išleisti jų vadovą.
Kraštotyrininką sulaikė lapkričio 3 d. Kelių kapų išniekinimą tiriantys policininkai atėjo atlikti kratos jo bute. A. Moskvinui pateikė kaltinimą pagal straipsnį „Už mirusiųjų kūnų ir jų laidojimo vietų išniekinimą“. Teismas nurodė jį suimti.