aA
Rumunijos prezidento rinkimus sekmadienį antrajame ture laimėjo dabartinis šalies vadovas Klausas Iohannis, rodo balsavusiųjų rinkėjų apklausos.
Klausas Iohannisas
© Sipa / Scanpix

Šis rezultatas patvirtina tolesnę proeuropietišką Rumunijos kryptį.

Apklausos rodo, kad centro-dešinės buvęs fizikos profesorius surinko nuo 64,8 iki 66,5 proc. balsų ir įveikė socialdemokratų lyderę ir buvusią premjerę Vioricą Dancilą.

Anot tyrimų, ji surinko nuo 33,5 iki 35,2 proc. balsų. Tai yra blogiausias rezultatas socialdemokratams, dominavusiems Rumunijos politikoje nuo pat komunizmo griūties 1989 metais.

„Pažadu būti visų rumunų prezidentu. (...) Šiandien laimėjo moderni, europietiška, normali Rumunija“, – sakė K. Iohannis.

60-ių politikas, kilęs iš vokiečių tautinės mažumos šeimos, pirmą kartą prezidento rinkimus prieš socialdemokratų atstovą laimėjo 2014 metais.

Per šių metų rinkimų kampaniją jis žadėjo mažinti korupciją valstybės institucijose.

Pati kampanija vyko visuomenėje tvyrant pasipiktinimui prieštaringai vertinamomis teismų reformomis, kurios, anot kritikų, buvo naudingos socialdemokratų atstovams.

Dėl reformų Rumunijos gatvėse kilo protestai, pertvarkas sukritikavo ir Briuselis.

Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė spalį žlugo neatlaikius balsavimo dėl pasitikėjimo parlamente.

„Laukiame revoliucijos“

Bukarešte balsavęs 76-ių pensininkas Stanas Mihajus naujienų agentūrai AFP sakė, kad prezidento rinkimai yra „pasirinkimas dėl Rumunijos gerovės“.

„Laukiame revoliucijos, kad viskas pagerėtų. Tačiau nors mes to laukiame, nieko nenutinka“, – teigė rinkėjas.

Pirmajame rinkimų ture lapkričio 10 dieną K. Iohannis surinko 38 proc. balsų ir aplenkė 13 kitų kandidatų. V. Dancila, pelniusi 22 proc. balsų, atsidūrė antroje vietoje.

Dauguma rinkėjų, kurie pirmame ture palaikė mažiau balsų surinkusius kandidatus, turėjo atiduoti balsus K. Iohannisui.

Rinkimuose iš viso galėjo dalyvauti 18,2 mln. rumunų, tarp jų – 650 tūkst. gyvenančiųjų užsienyje.

Socialdemokratų Vyriausybė ilgą laiką kovojo su Europos Sąjunga (ES) dėl teismų reformos.

ES teigė, kad pertvarkomis siekta neutralizuoti teismų sistemą. K. Iohannis šiame ginče palaikė Briuselį.

Kairieji socialdemokratai, kurie yra laikomi komunistinio elito įpėdiniais, yra kaltinami dėl plačiai įsišaknijusios korupcijos.

Ir nors nacionalizmo Rumunijos politikoje yra mažiau nei kitur regione, pavyzdžiui, Vengrijoje ar Lenkijoje, socialdemokratai bandė visuomenei įrodyti, jog nesutarimai su ES institucijomis yra įrodymas, kad jie kovoja už Rumuniją.

Teismų reformos kontraversija

Žlugus socialdemokratų Vyriausybei, K. Iohannis pavedė savo sąjungininkui Ludovicui Orbanui suformuoti naują kabinetą. Jis dirbs iki kitų metų pabaigoje vyksiančių rinkimų.

Buvusi užsienio reikalų ministrė Christiana Diaconescu sakė, kad K. Iohannis, per rinkimų kampaniją labiausiai akcentavęs teisės viršenybę, atstovauja „tik europiniam ir euroatlantiniam pasirinkimui“.

Pagal Konstituciją, Rumunijos prezidentas yra atsakingas už užsienio politiką, jis taip pat tvirtina aukščiausius prokurorus ir šalies teisėjus.

Šimtai tūkstančių rumunų pastaraisiais mėnesiais protestavo dėl socialdemokratų siūlytų teismų reformų. Anot protestuotojų, šios pertvarkos suteikia politikams galimybes išvengti bausmių už korupcinius nusikaltimus.

„Esu labai liūdnas. Jie sukūrė taisykles, kad sau padėtų“, – sakė Bukarešte balsavęs 20-metis kino studentas Marinas Cumatrenco.

Sociologas Alinas Teodorescu prognozavo, kad dėl inicijuotų reformų socialdemokratai neteko daugiau nei milijono balsų.

„Diktatorius“ prieš „Toksišką režimą“

Nuo senstančio, kaimiškose vietovėse gyvenančio elektorato vis labiau priklausantys socialdemokratai tvirtino, kad K. Iohannis yra diktatorius.

Tuo tarpu prezidentas savo priešininkę vadino „toksiško režimo įsikūnijimu“.

55-ių V. Dancila per rinkimų kampaniją pabrėžė smarkų ekonomikos augimą, didėjusias pensijas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus per tą laikmetį, kai socialdemokratai buvo valdžioje.

Tačiau Rumunija jau yra sulaukusi perspėjimų iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo dėl augančio šalies fiskalinio deficito.

Gegužę buvęs socialdemokratų lyderis Liviu Dragnea buvo pasiųstas į kalėjimą už korupciją. Tą patį mėnesį partija skaudžiai pralaimėjo Europos Parlamento rinkimus.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Top naujienos

Pramonės stebuklas šalia Kauno: 2020 metais čia dirbs 5 tūkst. darbuotojų, grįžta daug emigrantų (439)

Kauno Laisvoji ekonominė zona (LEZ) išgyvena aukso amžių. Čia įsikūrė ne tik Lietuvos...

Kuodis įspėja apie pajamų spąstus: gali būti, kad Europos vidurkio nepasieksime ir 2042 metais (20)

Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius...

Krepšininkas Ignas Brazdeikis Prezidentūrai įteikė dokumentus dėl Lietuvos pilietybės (40)

Krepšininkas Ignas Brazdeikis Lietuvos Prezidentūrai oficialiai įteikė visus reikalingus...

Putinas pažadėjo „užčiaupti dvokiančią burną“ kai kuriems „užsienyje“ (174)

Per susitikimą su veteranais ir patriotinių organizacijų atstovais Sankt Peterburge Rusijos...

Nelengvas pasirinkimas: Nausėda seka kaimynų pėdomis – į Izraelį nevyks (5)

Prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo – nevyks į Izraelyje vyksiantį renginį, skirtą...

Nausėdos patarėjas: premjeras žemai puolė papildyta (324)

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas pareiškė, kad premjero Sauliaus Skvernelio kaltinimai dėl...

Štai kokį telefoną galite įsigyti neišleidę 200 eurų: baterija neišsikraus net dvi dienas (5)

„ Nokia “ telefonų gamintojai „HMD Global“ praneša, kad Lietuvos rinkoje atsirando naujos...

Buvusio NMA vadovo Bėronto atleidimas iš pareigų pakibo ant plauko pildoma (1)

Administracinis teismas pripažino, kad draudimas dirbti su slapta pažyma, kas buvo Eriko Bėronto,...

Pakeista Meghan Markle titulo formuluotė kelia galvos skausmą karališkajai šeimai: problemos – dėl vieno kablelio (5)

Kazusas kilo dėl kablelio: vardas ir po kablelio įrašytas titulas sufleruoja, kad konkreti dama...