aA
Rumunijos prezidento rinkimai pateikė staigmeną – lengvai laimėjęs pirmąjį turą socialdemokratų premjeras Victoras Ponta, dar nė nepasirodžius antrojo turo rezultatams, pripažino pralaimėjimą.
Klausas Iohannisas
© Reuters/Scanpix

Šalies vadovu išrinktas Transilvanijos miesto Sibiu meras vokiečių kilmės Klausas Iohannisas. Dešiniųjų remiamas buvęs fizikos mokytojas populiaresnis tarp miesto gyventojų ir išvykusiųjų dirbti į užsienį. Jų aktyvumas ir galėjo nulemti K. Iohanniso pergalę, bet ir antrąjį turą aptemdė prastos sąlygos balsuoti užsienyje.

Dešimt metų Rumunijai vadovavo populiarus dešiniųjų prezidentas Traianas Basescu, V. Ponta su juo nuolat konfliktavo. Premjero populiarumą pakirsti galėjo nauji korupcijos skandalai, siejami su jo komanda.

Naktį prie vyriausybės susirinkusi protestuotojų minia reikalavo V. Pontos atsistatydinimo.

Rumunijos premjeras pripažino netikėtą pralaimėjimą prezidento rinkimuose

Rumunijos vyriausybės vadovas Victoras Ponta sekmadienį pripažino pralaimėjimą prezidento rinkimų antrajame ture, kuriame jam buvo prognozuojama pergalė ir kurį netikėtai laimėjo jo varžovas liberalas Klausas Iohannis.

„Pasveikinau poną Iohannį iškovojus pergalę. Žmonės visuomet teisūs“, - sakė V.Ponta.

Pirmosios balsavusių rinkėjų apklausos rodė, kad abiejų kandidatų galimybės laimėti yra apylygės.

„Mes laimėjome!“, - savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė etninis vokietis K.Iohannis, Transilvanijos miesto Sibiu meras.

Antrajame prezidento rinkimų ture dalyvavo rekordinis skaičius rinkėjų - pasak pareigūnų, aktyvumas viršijo 62 procentus.

Oficialūs balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti vėliau pirmadienį.

Šie rinkimai labai svarbūs Rumunijai - vienai skurdžiausių Europos valstybių, kuriai sunkiai sekasi kovoti su išsikerojusia korupcija.

42 metų V.Ponta tikėjosi, kad jam pavyks tapti jauniausiu Rumunijos prezidentu ir įtvirtinti savo Socialdemokratų partijos valdžią šioje buvusioje komunistinėje valstybėje.

„Balsavau, kad mūsų tėvai gyventų geresnėje šalyje, o mūsų vaikai turėtų ateitį čia, Rumunijoje“, - sakė V.Ponta sekmadienį, atvykęs į balsavimo apylinkę kartu su žmona ir dviem vaikais.

Lapkričio 2 dieną vykusiame pirmajame rinkimų ture V.Ponta surinko 40 proc. balsų, o K.Iohannis - 30 procentų. Tačiau tarp balsavusiųjų užsienyje už K.Iohannisą savo balsus atidavė 46 proc. rumunų, o V.Ponta gavo tik 16 procentų.

Ekspertai anksčiau sakė, kad didelis rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų ture padidintų K.Iohanniso šansus laimėti.

„Balsavimas buvo fenomenalus. Aktyvumas buvo didžiulis“, - sakė K.Iohannisas šalininkams savo rinkimų štabe.

Tai buvo septintieji Rumunijos valstybės vadovo rinkimai po diktatoriaus Nicolae Ceausescu režimo žlugimo prieš ketvirtį amžiaus.

„Netikras rumunas“

K.Iohannisas, priklausantis Rumunijos etninių vokiečių mažumai ir todėl sulaukiantis priekaištų, jog nėra „tikras rumunas“, savo rinkimų kampanijos metu didžiausią dėmesį skyrė kovai su korupcija ir žadėjo paversti Rumuniją „normalia šalimi“.

Apžvalgininkai sako, kad K.Iohannisas, nepasižymintis gebėjimu priešais televizijos kameras žodinėje dvikovoje įveikti savo oponentą, nuo valdžios korupcijos smarkiai pavargusius rinkėjus į savo pusę stengėsi palenkti pasitelkęs savo kaip patikimo ir sąžiningo politiko įvaizdį.

Net keli įtakingo V.Pontos Socialdemokratų partijos veikėjai yra kaltinami kyšininkavimu ir jų atžvilgiu atliekami tyrimai.

56 metų mokytoja Rodica Avram, atidavusi balsą Bukarešte, sakė, jog balsavo už permainas.

„Pastaruosius 25 metus girdėjome tik melą ir pažadus, kurie nebuvo įgyvendinti, - sakė ji. - Tikiuosi, kad galiausiai turėsime prezidentą, kuris gerbia žmones ir daro tai, ką žada“.

V.Pontos elektoratą sudaro didžiulę įtaką šalyje turinčios Ortodoksų Bažnyčios tikintieji, taip pat tradiciškai už socialdemokratus balsuojantys kaimo vietovių gyventojai, smulkaus verslo atstovai ir pensininkai.

Premjeras savo rinkimų kampanijos metu daugiausia akcentavo stabilią ekonomikos pažangą.

Antrąjį šių metų ketvirtį Rumunijos ekonomika nugrimzdo į recesiją, tačiau vyriausybė prognozuoja, kad per ateinančius metus bendrasis vidaus produktas paaugs 2,2 procento.

Diasporos vaidmuo

Prieš rinkimus ekspertai sakė, kad užsienyje gyvenanti rumunų diaspora, kurią sudaro maždaug 3 mln. žmonių, gali turėti lemiamos reikšmės balsavimo baigčiai.

Pirmajame rinkimų ture balsavo tik 160 tūkst. užsienyje gyvenančių rumunų, nes buvo atidaryta per mažai balsavimo punktų, ypač tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija.

Rumunijos televizijos reportažuose buvo matyti, kaip sekmadienį didžiulės žmonių eilės nusidriekė prie balsavimo punktų Paryžiuje, Londone ir kituose miestuose, įskaitant Portsmutą Pietų Anglijoje.

Vakare kai kuriuose Europos miestuose tūkstančiai žmonių tebelaukė galimybės atiduoti balsą, ir tai vėl sukėlė pasipiktinimo audrą dėl to, kaip buvo organizuotas balsavimas.

Rumunijos ambasadoje Paryžiuje policijai teko panaudoti ašarines dujas, kad išvaikytų šimtus balsuoti norėjusių žmonių, kurie tvirtino negalėję to padaryti.

Bukarešte keli tūkstančiai žmonių išėjo į gatves pademonstruoti solidarumo su ekspatriantais, tvirtindami, kad jiems buvo užkirstas kelias atiduoti savo balsą.

Nepaisant pažangos reformuojant teisingumo sistemą - dėl korupcijos net buvo įkalintas buvęs ministras, - visuomenėje buvo jaučiamas nerimas, kad jei V.Ponta bus išrinktas prezidentu, šalis gali pasukti atgal.

Pernai gruodį, per vadinamąjį juodąjį antradienį, V.Pontos vyriausybė patvirtino virtinę naujų įstatymų, turėjusių suteikti neliečiamybę išrinktiems pareigūnams.

Galiausiai šie pakeitimai buvo blokuoti, tačiau V.Pontos kritikai sako, jog šis epizodas pasitarnavo kaip žadintuvo skambutis.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gaisras pasiglemžė 3 mažamečius auginančios šeimos namus: paviešintos 5-mečio nuotraukos abejingų nepalieka (2)

„Sūnaus sveikata geresnė negu buvo ir kasdien po mažą žingsniuką gerėja, bet būklė...

STT: pas korupcija įtariamus teisėjus per kratas rasta 200 tūkst. eurų grynųjų (427)

Specialiųjų tyrimų tarnyba penktadienį pranešė, kad pas korupcija įtariamus teisėjus per...

Marčiulionį ir Kauno eglutės kūrėją į Europos parlamentą siūlantis Karbauskis: dabar bus puolimas papildyta (223)

Penktadienio popietę į Tarybos susirinkimą susirinkę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Albinas Januška - apie šūdmalą, melą politikoje ir Karbauskio herojų (288)

Knygų mugėje per diskusiją iš įtakingo buvusio diplomato, signataro Albino Januškos pusės...

Įvardijo sritis, kuriose labiausiai trūksta darbuotojų (27)

2018 m. sumažėjo laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams. Pernai šalyje jų buvo 18,5 tūkst....

Kauno daugiabučių kiemuose – lyg po karo: duobėse užstringa net tvarkdariai (22)

Kaune, Dainavos mikrorajone, kelio danga kaip po karo – asfaltą nusėjusios didžiulės duobės ,...

Bastys Lietuvą apskundė Strasbūrui (24)

Buvęs parlamentaras Mindaugas Bastys Europos Žmogaus Teismui apskundė Lietuvą, penktadienį...

Skaičiuojami didžiausi turistų srautai šalies istorijoje – šalys lyderės nesikeičia (7)

Praėję metai buvo rekordiniai Lietuvos turizmui. 2018 m. mūsų šalyje bent su viena nakvyne...

Rusija užsipuolė JAV: kaltina perkėlus specialiąsias pajėgas ir karinę įrangą (229)

Rusija penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas naudojantis pagalbos teikimu Venesuelai kaip...

Sėkmingiausių fondų valdytojų dešimtukas: pernai jie uždirbo 7,7 mlrd. JAV dolerių

Netgi šiame paauksuotame amžiuje su 0,0001 proc. palūkanomis Kennethas Griffinas susižeria pinigų.