„Lėšų susiejimas su kitais elementais būtų didžiulis pamatinių ES principų pažeidimas“, – pareiškė Rumunijos užsienio reikalų ministras Teodoras Melescanu.
Jis pridūrė, kad subsidijų „fundamentalus tikslas yra užtikrinti valstybių narių ekonomikų solidarumą ir suartėjimą“.
Tai Rumunijos vyriausybės vadovas pabrėžė per bendrą su Lenkijos kolega Jaceku Czaputowicziumi spaudos konferenciją. Per ją Lenkijos ministras dar kartą pakartojo Varšuvos nepritarimą siūlymui nustatyti tokią sąlygą, „neatitinkančią ES sutarčių“.
ES teisingumo komisarė Vera Jourova praėjusią savaitę pranešė, kad jai skirta užduotis „pasiūlyti mechanizmą, kuris susietų būtinybę laikytis įstatymų viršenybės“ su finansavimu iš ES 2021–2027 metų biudžeto.
Labiausiai tokia nuostata paveiktų Lenkiją, gaunanti daugiausiai ES subsidijų tarp vadinamųjų naujųjų ES narių. 2014–2020 metų biudžete šaliai numatyti 86 mlrd. eurų.
Šiuo metu Varšuva ir Briuselis yra įsivėlę į konfliktą dėl Lenkijoje priimtų įstatymų, anot kritikų, varžančių teismų nepriklausomybę. Dėl to ES gruodį jau inicijavo drausmines procedūras.
Tuo metu Rumunijos valdžia yra kritikuojama dėl įstatymų, irgi keliančių nerimą Briuseliui. Manoma, kad tie teisės aktai gali stabdyti kovą su korupciją antroje skurdžiausioje bloko narėje.
Kitas ES biudžetas neabejotinai taps trinties šaltiniu per būsimą ES viršūnių susitikimą vasario 23 dieną, nes dauguma narių taip pat priešinasi siūlymams didinti šalių įnašus į Bendrijos biudžetą, kad būtų užpildyta spraga, atsirasianti po Didžiosios Britanijos išstojimo.