Toks Talibano sugrįžimas natūraliai kelia klausimų, kas nutiko su daugiau nei trilijonu JAV dolerių, išleistų dešimtmečius trukusio karo nualintos šalies stabilumui ir taikos palaikymui.
Nors didžioji dalis pinigų atiteko JAV kariuomenei, milijardai buvo paprasčiausiai pakeliui paleisti vėjais, kartais netgi apsunkinant pastangas megzti ryšius su Afganistano žmonėmis, kuriems pirmiausia ir norėta padėti.
Specialus Kongreso inicijuotas priežiūros ir kontrolės mechanizmas pastaruosius trylika metų atidžiai dokumentavo visas amerikiečių sėkmes ir nesėkmes Afganistane. Nors bet koks karas kainuoja brangiai, neprotingai panaudotas Amerikos biudžetas šiuo atveju išsiskiria iš konteksto. Kodėl? O todėl, kad Jungtinės Valstijos turėjo dvidešimt metų situacijai pakeisti.
Štai projektai, kuriuos JAV prievaizdas – Specialioji generalinė Afganistano rekonstrukcijos inspekcija arba tiesiog SIGAR – įvardija kaip projektus, kuriuos būtų galima pavadinti vėjais paleistomis pastangomis:
549 mln. dolerių lėktuvai parduoti kaip metalo laužas
Bekuriant Afganistano karines oro pajėgas, mažiausiai 549 mln. dolerių buvo išleisti dvidešimčiai atnaujintų Italijoje pagamintų orlaivių G222. Tik 16 iš jų taip ir liko rūdyti Kabulo tarptautinio oro uosto prieigose, nes nesibaigiančios techninės problemos labai greitai juos pavertė nebetinkamais eksploatuoti.
Galiausiai nuspręsta nenaudojamus orlaivius parduoti kaip metalo laužą – po šešis centus už pusę kilogramo arba iš viso už 32 tūkst. dolerių. JAV Teisingumo departamentas 2020 metų gegužę prievaizdui aiškino, kad „neketina inicijuoti nei baudžiamųjų, nei civilinių bylų, susijusių su žlugusia G222 orlaivių programa“, taigi „už tai niekas neturės atsakyti“.
Kelias, vedantis į niekur
JAV Tarptautinės plėtros agentūra išleido net 176 mln. dolerių nutiesti 101 kilometro kelią, sujungiantį Gardeso miestą ir Koso provinciją. Praėjus mažiau nei mėnesiui nuo darbų pabaigos, SIGAR inspektoriai nustatė, kad penkios kelio atkarpos sunaikintos, o dar dvi atkarpos smarkiai apgadintos vandens, teigiama 2016 metų audito išvadose.
Nekamufliažinis kamufliažas
Jungtinės Valstijos išleido 28 mln. dolerių uniformoms Afganistano kariams. Tik bėda ta, kad jų kamufliažas absoliučiai nemaskuoja, nes paprasčiausiai nepritaikytas šalies realijoms.
Pentagono pareigūnai tvirtina, kad toks dizainas pasirinktas tik dėl to, kad labai patikęs tuometiniam Afganistano gynybos ministrui.
„Jam patiko lapijos motyvai, urbanistiniai raštai, nuosaikus dizainas“, – teigiama 2017 birželį atlikto vertinimo išvadose.
Tais metais pajėgoms parengtose instrukcijose tuometis JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas sakė: „Užuot bandęs pateisinti šią ataskaitą ir ieškojęs pasiaiškinimų, tikiuosi, kad visos gynybos departamento organizacijos pasinaudos šia klaida kaip įrankiu demaskuojant kitas išlaidžias praktikas“.
Tirpstantys pastatai
Jungtinės Valstijos 2012 metų gegužę sumokėjo 500 tūkst. dolerių rangovui iš Afganistano už treniruočių komplekso šalies specialiosioms policijos pajėgoms Logaro provincijoje projekto įgyvendinimą. Jis turėjo atkartoti realų tipišką afganų kaimelį ir būti skirtas paieškų ir priešo neutralizavimo operacijoms.
Patikrą atlikę inspektoriai nustatė, kad jau po keturių mėnesių, kai amerikiečiai perėmė infrastruktūros kontrolę, pro sienas ėmė sunktis vanduo. Statyboms panaudotose plytose būta per daug smėlio ir per mažai rišamųjų komponentų, tad jos ėmė paprasčiausiai irti. 2015 metų sausį auditoriai struktūras pavadino „tirpstančiais statiniais“.
Pralaimėtas karas su narkotikais
Afganistanas ilgą laiką buvo stambiausias pasaulyje opiumo gamintojas. Šalies narkotikų pramonė pelnytai regėta kaip vienas iš veiksnių, trukdančių šalies saugumo tikslams įgyvendinti: iš narkotikų uždirbti pinigai buvo naudojami maištininkų veiklai finansuoti, valdžios korupcijai skatinti ir valstybės legitimumui ardyti.
Per penkiolika metų Jungtinės Valstijos karui su narkotikų pramone Afganistane išleido 8,6 mlrd. dolerių. Nepaisant šių pastangų, 2017 metais aguonų auginimo ir opiumo gamybos mastai siekė rekordines aukštumas, o „narkotikai ir jų kontrabanda“ klestėjo kaip klestėję, teigia SIGAR.
Taip ir liko be elektros
Inspektoriai išsiaiškino, kad JAV karinių pajėgų inžinierių korpusas nekompetentingai išnaudojo 116 mln. dolerių sutartį su viena Afganistano bendrove. Ji turėjo pastatyti elektros stotį, elektros energija aprūpinsiančią daugiau nei milijoną afganų.
Dėl nekompetencijos Jungtinės Valstijos projektui, kuris taip ir nebuvo įgyvendintas, „nes nebuvo išspręsti žemės įsigijimo ir leidimų naudotis svetima žeme klausimai, sutartyje nebuvo numatytas reikalavimas prijungti stotį prie energijos šaltinio“, vėjais paleido beveik 60 mln. dolerių, 2018 metų kovą skelbė SIGAR.
Maža to, SIGAR auditoriai išsiaiškino, kad sistema gali būti „struktūriškai netvarkinga ir kelti pavojų“ netoliese perdavimo bokštų ir linijų gyvenantiems ir dirbantiems afganams.
Tuščia būstinė
JAV kariuomenė nepagailėjo 36 mln. dolerių 5950 kvadratinių metrų ploto kontrolės ir valdymo būstinei „Leatherneck“ stovykloje Helmando provincijoje. Ten buvo įrengtas operatyvinis centras, peržiūrų salė ir pakankamai biuro erdvės 1500 žmonių.
„Panašu, kad tai kokybiškiausias pastatas, kiek man teko matyti keliaujant po Afganistaną. Deja, jis nenaudojamas, stovi tuščias ir greičiausiai pagal paskirtį niekada taip ir nebus naudojamas“, – 2013 metų liepą sakė SIGAR inspektorius.
Negyvenamas viešbutis ir apartamentų kompleksas
SIGAR ekspertai nustatė „rimtų pažeidimų administruojant ir naudojant“ 85 mln. dolerių paskolas, kurios 209 kambarių viešbučiui ir 150 kambarių „Kabul Grand Residences“ apartamentų kompleksui (tiesiai priešais JAV ambasadą Kabule) buvo suteiktos Užsienio privačių investicijų korporacijai.
2016 metų lapkritį atlikto audito metu paaiškėjo, kad tiek viešbutis, tiek apartamentų kompleksas taip ir nebaigti, statiniai palikti likimo valiai, o abiejų paskolų lėšos – išnaudotos.
Nenaudojama karinė stovykla
Pentagonas išleido 3,7 mln. dolerių naujai Afganistano kariuomenės karinei stovyklai visai šalia sienos su Turkmėnistanu. Nors tuomet, kai 2013 metais SIGAR vykdė savo tyrimą, stovykla iš dalies buvo parengta eksploatacijai, ji taip ir liko nenaudojama ir tuščia.
Pentagono atstovai auditoriams paaiškino, jog stovykla nenaudojama, nes joje nepasirūpinta valgyklos patalpomis.
Parama Afganistano kariuomenei?
Jungtinės Valstijos per beveik dvidešimt metų išleido maždaug 83 mlrd. dolerių tam, kad padėtų sukurti pajėgas, galinčias atremti Talibaną ir užtikrinti Afganistano stabilumą. Tik Talibanas sugebėjo per tą laiką sustiprėti, o Afganistano karinės pajėgos palūžo vos per kelias savaites po JAV pajėgų pasitraukimo.
Talibano kovotojų pasiektas progresas nustebino ir Jungtinių Valstijų karinius lyderius.
„Kiek man žinoma, tikrai nebuvo kažkokių rimtų prognozių, esą, 300 tūkst. asmenų saugumo pajėgos vos per vienuolika dienų pradings kaip dūmas“, – trečiadienį konstatavo Generalinio štabo pirmininkas, generolas Markas Milley.
JAV iš šalies išsigabeno šimtus tonų įrangos, tačiau, vos apsupę Kabulą, Talibano kovotojai sugebėjo iš Afganistano kariuomenės lengvai perimti Amerikos dovanotus lėktuvus, sraigtasparnius, ginklus ir amuniciją.
SIGAR auditus prižiūrėjęs Johnas Sopko liepą (dar prieš Talibano sugrįžimą) sulaukė klausimo, ar JAV Afganistane išleisti pinigai gali būti laikomi iššvaistytomis lėšomis.
„Klausimas ne iš lengvųjų, negalėčiau teigti, kad visi tie pinigai paleisti vėjais. Nors ir būna labai rimtų problemų, ir turiu nemažai nuogąstavimų (kaip ir mūsų kariuomenės ekspertai bei stebėtojai), bet ta istorija nėra baigta. Dar nesuvaidintas paskutinis veiksmas. Dar viskas gali pasikeisti“, – toks buvo J. Sopko atsakymas.
