aA
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai, siekiantys pataisyti santykius su Turkija, susiduria su pagrindiniu nesantaikos obuoliu, stumiančiu krizės link: Turkijos ketinimu pirkti pažangias Rusijos zenitinių raketų sistemas.
© Reuters / Scanpix

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sprendimas įsigyti zenitinių raketų sistemą S-400Triumf“, paskelbtas dar 2017 metais, iš pradžių buvo aiškinamas kaip būdas įgyti daugiau įtakos JAV ir NATO aljansui. Bet D. Trumpo administracija per tą laiką priėjo išvadą, kad R.T. Erdogano ketinimai rimti, ir dabar Jungtinės Valstijos bando išvengti skaudesnių įtrūkių dviejų šalių santykiuose, teigia nepriklausomi ekspertai ir šaltiniai, artimai susipažinę su aukšto rango JAV pareigūnų pozicija.

Vašingtonas yra ne kartą išsakęs susirūpinimą dėl Ankaros sprendimo įsigyti Rusijos raketų sistemų. Jungtinės Valstijos grasino Turkijai, kad ši sulauks „padarinių“ už tokį žingsnį.

Kaip teigia Amerikos pažangos centro („Center for American Progress“) Nacionalinio saugumo ir tarptautinės politikos direktoriaus pavaduotojas Maxas Hoffmanas, „anksčiau viltasi, kad tai tik tokia agresyvi derybinė taktika, bet dabar tokio pobūdžio planai tampa vis realesni“.

S-400 sistemų įsigijimas ir dislokavimas turėtų toli siekiančių sunkių padarinių santykiams, kurie kitados buvo vertinami kaip ramstis JAV strateginiams tikslams Artimuosiuose Rytuose. Šie santykiai jau dabar yra įtempti, nes R. T. Erdoganas akivaizdžiai stengiasi suartėti su Rusija ir demonstruoja kaskart vis labiau autoritarines tendencijas.

Visų pirma, „S-400“ raketų įsigijimas pastūmėtų Jungtines Valstijas paskelbti naujas sankcijas Turkijai ir – ko gero, dar svarbiau – sumaišytų JAV planus dėl savo naujos kartos „nematomų“ naikintuvų F-35. Turkija planuoja įsigyti dešimtis radarais sunkiai susekamų naikintuvų „F-35“ ir ji yra pagrindinė kelių tokio naikintuvo komponentų gamintoja.

Bet dislokavus oro erdvės gynybos sistemas „S-400“ sistemas toje pačioje šalyje, kur būtų dislokuoti F-35, Rusijai atsirastų galimybė surinkti vertingos žvalgybinės informacijos. „S-400“ sistemų integravimas į Turkijos sistemą taip pat suteiktų Rusijai informacijos apie NATO taktiką, teigia ekspertai.

Tuo pačiu, pašalinus Turkiją iš „F-35“ tiekimo grandinės, JAV gamybos terminai gali būti atidėti bent dvejiems metams, skelbia JAV gynybos departamentas. Turkija investavo 1,25 mlrd. JAV dolerių į naikintuvo plėtotės etapą.

Kalbėdamas su žurnalistais Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sakė, kad jo šalis norėjo pirkti „Patriot“ raketas, bet jai nepavyko sulaukti įsipareigojimų iš JAV. Jis sakė, kad Turkija neatsisakys pirkti Rusijos zenitinių raketų sistemų „S-400“, esą šis klausimas jau išspręstas, bet paliko duris atviras, kalbėdamas apie galimybes įsigyti JAV ginkluotės sistemų ateityje.

„Sandoris įgyvendintas“

„Šis sandoris jau įgyvendintas, negaliu jo atšaukti, – kalbėjo M. Cavusoglu žurnalistams. – Bet man reikia daugiau... Aš būčiau linkęs pirkti [ginkluotę] iš savo sąjungininkų.“

JAV administracijos pareigūnai vylėsi, kad santykiai tarp JAV ir Turkijos pagerės po to, kai Turkija paleido amerikiečių pastorių Andrew Brunsoną šių metų spalį po dvejus metus trukusio arešto. Jie taip pat siekė suvaldyti įtampą, kurią sukėlė Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymas Saudo Arabijos konsulate Stambule šių metų spalį.

Šiuo metu JAV pareigūnai laikosi pozicijos, kurią birželį Kongrese išsakė Europos ir Eurazijos reikalų valstybės sekretoriaus padėjėjas Wessas Mitchellas, kai jis pareiškė, kad Turkijos sprendimas įsigyti „S-400“ sistemas „gali duoti stiprų niuksą“ abiejų šalių santykiams.

Kongreso reakcija

„Manyčiau, kad mes labai aiškiai pareiškiame,... kad sprendimas įsigyti „S-400“ sistemas kokybiškai pakeis JAV ir Turkijos santykius, taip, kad jau bus sudėtinga juos pataisyti“, – sakė W. Mitchellas.

Dauguma JAV įstatymų leidėjų taip pat aiškiai išsakė savo pasipriešinimą šalies planams turėti tiek Rusijos raketų sistemą, teik „F-35“ sistemas.

„Svarbu, kad dvišaliai santykiai tarp Jungtinių Valstijų ir Turkijos toliau gerėtų, ir Turkijos sprendimas įsigyti „S-400“ bus ne kitaip kaip didelė klaida“, – sakė demokratų senatorė Jeanne Shaheen, Naujojo Hampšyro įstatymų leidėja ir JAV Senato Užsienio santykių ir Ginkluotųjų pajėgų komitetų narė. – Mūsų įstatymai aiškiai rodo, kad šios ginkluotės sistemos tiekimas Turkijai išprovokuos sankcijas“.

Pasak vieno iš administracijos pareigūno, gerai susipažinusio su nuomonėmis dėl „S-400“ sistemų, Jungtinės Valstijos svarsto įvairias reakcijas, kaip būtų galima nepakenkti santykiams, kartu išsaugant Turkijos, kaip „F-35“komponentų gamintojos ir raketų sistemų užsakovės vaidmenį.

„Patriot“ variantas

Vienas iš galimų variantų būtų įveikti bet kokias kliūtis įsiūlant Turkijai daugiau JAV priešraketinių raketų sistemų „Patriot“. Tai garantuotų, kad Turkija turi perspektyvią oro gynybos sistemą, ir kartu užtikrintų, kad ji netaps per daug priklausoma nuo „S-400“.

Dar vienas galimas būdas būtų pamėginti pasikeisti vaidmenimis su Rusija ir pasinaudoti Turkijos „S-400“ įsigijimu, siekiant surinkti vertingos žvalgybinės informacijos, idant F-35“ išvengtų tokio likimo, – verčiau taip nei atvirkščiai. Čia galima prisiminti Kipro pavyzdį, kai šalis įsigijo senesnės kartos raketų sistemą, „S-300“, dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Po garsių protestų iš Turkijos ir kitų šalių Kipras „priešininkui kirto jo paties ginklu“, atsigręždama į NATO sąjungininkę Graikiją, taip leisdama JAV įgyti svarbios žvalgybinės informacijos.

Jeigu pardavimo sandoris vis dėlto įvyks, analitikai nesitiki, kad Turkija sulauks „S-400“ anksčiau nei 2019 m. pabaigoje. Bet tam reiktų kuo greičiau pasirašyti sandorį.

„Šiuo metu, regis, nėra patikimų, nerizikingų variantų, – teigia Stambule įsikūrusio Ekonomikos ir užsienio politikos tyrimų centro ekspertas Can Kasapoglu. – Jeigu „S-400“ sandoris sužlugdys „F-35“, laimėtojas bus vienas – Maskva, ne Vašingtonas ir ne Ankara“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Apklausa: „valstiečiai“ iš balos lipa sausi, kova naudinga dviem partijoms (331)

Nei Registrų centro istorijos, nei istorijos dėl vaiko teisių, nei prasidėję mokytojų streikai...

Gydytojai draudžia keisti vaistus dėl galimų pasekmių, o valstybė skatina: beveik 30 tūkstančių ant liepto krašto prie Seimo surengtas piketas (5)

Pernai liepą pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui, beveik 30 000 epilepsija sergančiųjų...

Arūnas Milašius. Vardan pigių malkų prašvilpėme progą sukurti orią valstybę (7)

Kaip tikina valdžia, kitais metais mes negyvensime chaose, nes priėmėme biudžetą. Klestinčios...

Nauja NATO kova su Rusija: įspėja, kad įtampa gali tapti nebesuvaldoma (29)

NATO jau kartą šiais metais išstūmė Rusiją kovoje dėl įtakos buvusiuose komunistiniuose...

Mauricas: Lietuva negaus 500 mln. eurų paramos, nes yra per „pigi“ 0_0 (338)

Ne paslaptis buvo tai, kad nuo 2020 metų Lietuvai mažės Europos Sąjungos (ES) finansinė parama....

Paskelbė turtingiausius šou pasaulio atstovus: turtą uždirbo ir patys, ir pelnė iš santykių (119)

Neseniai pasirodžiusiame žurnale „Top" buvo paskelbti 500 turtingiausių Lietuvos žmonių. Tarp...

„MG Baltic“ byloje Landsbergis pasakojo apie susitikimus su Kurlianskiu atnaujinta 14.28 val. (548)

Teisėjai konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui taiko išskirtines sąlygas, nors šis to...

Kručinskai paviešino tarnyboms įteiktą pareiškimą: toks mokymas mums yra amoralus (832)

Gintaras Kručinskas savo socialinio tinklo paskyroje paviešino pareiškimą, kurį vakar įteikė...

Iki galo kovojęs Bilis finišavo greta medalio pirmas lietuvis, 50 m nuplaukęs greičiau nei per 21 sek. (1)

Simonui Biliui nepavyko papildyti Lietuvos rinktinės medalių taupyklės Hangdžou (Kinija)...

Tradicinė silkė pataluose: lietuviška ir labai skanu (1)

Šis patiekalas visada labai dailiai papuošia stalą, tai kartu ir užkandis , ir salotos. Silkę...