Rinkimus Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurių Kijevas nekontroliuoja nuo 2014-ųjų, griežtai smerkia tiek šalies vyriausybė, tiek Vakarai.
„Tuo metu, kai Ukraina imasi pozityvių žingsnių taikai skatinti, Rusija kursto konfliktą organizuodama netikrus „rinkimus“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV ambasada Kijeve.
Ji paragino Rytų Ukrainos gyventojus boikotuoti šį balsavimą.
Anksčiau Briuselis pareiškė, kad vadinamieji prezidento ir parlamento rinkimai prieštarauja 2015 metais sudarytam susitarimui, kuriuo siekta išspręsti konfliktą.
„Tikimės, kad Rusija šiuo klausimu pasinaudos visa turima įtaka separatistams“, – buvo rašoma rugsėjį ES išplatintame pareiškime.
Aštuonios Europos valstybės praėjusį mėnesį Jungtinėse Tautose paskelbtame pareiškime taip pat pasmerkė šiuos „neteisėtus“ rinkimus ir paragino Rusiją užkirsti kelią juos surengti.
Tačiau Maskva atmetė visus šiuos raginimus, tvirtindama, jog rinkimai „neturi nieko bendra“ su 2015-ųjų Minsko taikos susitarimu.
Valdžios „vakuumas“
Regiono gyventojai vienašališkai nusprendė rengti rinkimus, spalį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Anot jos, ten žmonės gyvena girdėdami „nuolatinius Ukrainos valdžios grasinimus panaudoti jėgą“.
„Lapkričio 11-osios rinkimai padiktuoti poreikio užpildyti valdžios vakuumą po Aleksandro Zacharčenkos žūties“, – sakė M. Zacharova, turėdama galvoje rugpjūčio 31 dieną per sprogdinimą žuvusį Donecko separatistų lyderį.
Laikinuoju vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovu po A. Zacharčenkos žūties buvo paskirtas Denisas Pušilinas, anksčiau dalyvavęs derybose su Kijevu.
Tuo tarpu kaimyninei „Luhansko liaudies respublikai“ vadovauja 48 metų Leonidas Pasečnikas – buvęs Ukrainos saugumo tarnybos regioninio skyriaus viršininkas.
„Maskva nusprendė, kad naujų lyderių įteisinimas yra svarbesnis dalykas už Vakarų kritiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė Maskvoje įsikūrusio Politinių technologijų centro ekspertas Aleksejus Makarkinas.
Ukrainos vyriausybės pajėgų ir separatistų susirėmimai pradėjo 2014 metų balandį, netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį. Šis konfliktas jau nusinešė per 10 tūkst. gyvybių.
Ukraina ir Vakarai kaltina Maskvą teikiant karinę pagalbą separatistams. Rusija, ignoruodama akivaizdžius įrodymus, tai kategoriškai neigia.
Kijeve įsikūrusio nepriklausomo analitinio centro „Penta“ ekspertas Volodymyras Fesenka sako, kad šie rinkimai yra būdas separatistams įtvirtinti savo valdžią beveik 3 proc. Ukrainos valstybės teritorijos.
„Jei rinkimai būtų atidėti, galima įsivaizduoti, kad šios teritorijos vieną dieną galėtų grįžti Ukrainos valdžios kontrolėn“, tačiau taip nėra, sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Be kamufliažo
Nors sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose abiejose „respublikose“ dėl vadovų postų varžysis po kelis kandidatus, neabejojama, kad triumfuos dabartiniai lyderiai.
Praėjusį mėnesį D. Pušiliną Maskvoje priėmė įtakingas Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Vladislavas Surkovas – Kremliaus derybininkas Ukrainos klausimu, pranešė Rusijos žiniasklaida.
„Maskva nė nesistengia slėpti, kad ji diriguoja rinkimų kampanijai Donbase ir yra iš anksto nuspręsta, kas bus nugalėtojas “, - rašoma Carnegie centro Maskvoje komentare.
„A. Zacharčenka nebuvo visiškai nepriklausoma figūra, bet D. Pušilinas yra dar labiau kontroliuojamas“ Kremliaus, priduriama jame.
Skirtingai nuo savo pirmtako, mėgusio agresyvią retoriką ir dažnai vilkėjusio maskuojamąją uniformą, D. Pušilinas viešumoje paprastai pasirodo su kostiumu.
Jo rinkimų kampanijos plakatuose puikuojasi „taikios respublikos taikiems piliečiams“ pažadas.
Kituose plakatuose gyventojai raginami balsuoti už regioną „su rusiška širdimi“. Visgi rinkimų kampanijos metu dominavo socialiniai, o ne kariniai klausimai.
Pastarąjį kartą separatistai rinkimus rengė 2014 metų pabaigoje. Kijevas ir Vakarai nepripažino jų rezultatų.