A. Lukašenka užsitikrino beveik 83 proc. rinkėjų paramą, rodo balsavusiųjų apklausa
Per Baltarusijoje sekmadienį vykusius prezidento rinkimus šalies autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka buvo perrinktas penktajai kadencijai užsitikrinęs 80 proc. rinkėjų paramą, rodo trys balsavusiųjų apklausos.
Apklausos, kurią atliko šalies Nacionalinės mokslų akademijos Sociologijos institutas, duomenimis, dabartinis lyderis gavo beveik 83 proc. balsų.
„Už Lukašenką pabalsavo 82,9 proc. rinkėjų“, – sekmadienį vakare pranešė Sociologijos instituto atstovas.
Sociologijos instituto duomenimis, Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius gavo 4,8 proc. balsų, pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą!“ aktyvistė Tatjana Korotkevič - 4,3 proc., o Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius - 2,1 procento.
Prieš visus kandidatus balsavo 5,9 proc. rinkėjų.
Tuo tarpu Lyginamųjų socialinių tyrimų institutas „Eurazijos barometras“ pranešė, kad už A.Lukašenką pabalsavo 80,3 proc. rinkėjų.
Šiuos apklausos duomenimis, T.Korotkevič gavo - 5,6 proc. balsų, S.Gaidukevičius - 5,1 proc., o N.Ulachovičius - 1,9 procento.
Prieš visus balsavo 7,09 proc. rinkėjų.
Dar vienos apklausos duomenimis, kurią atliko Sociologinių tyrimų jaunimo laboratorija, už A.Lukašenką balsą atidavė 84,1 proc. rinkėjų.
Šios apklausos duomenimis, S.Gaidukevičius gavo 5,2 proc. balsų, T.Korotkevič - 4,9 proc., o N.Ulachovičius - 1,4 procento.
Prieš visus balsavo 4,4 proc. rinkėjų.
Pirminiai oficialūs rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti naktį iš sekmadienio į pirmadienį.
Jeigu rinkimai vyks be incidentų, tai Europos Sąjunga 61 metų A. Lukašenkai, ilgiausiai Europoje savo pareigas einančiam valstybės vadovui, kuris neretai yra pavadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, gali panaikinti sankcijas, paskelbtas dėl daugybės žmogaus teisių pažeidimų.
Nuo 1994-ųjų valdžioje esantis A. Lukašenka griebėsi kruvinų represinių priemonių prieš opoziciją ir pilietinę visuomenę po to, kai tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti po ginčijamo jo perrinkimo 2010 metų gruodį.
Su A. Lukašenka sekmadienį varžosi pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą!“ aktyvistė Tatjana Korotkevič, Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius ir Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius.
Iš keturių kandidatų vienintelė 38 metų T. Korotkevič vykdė kažką panašaus į politinę rinkimų kampaniją, kurios metu rengė susitikimus su rinkėjais provincijoje ir dalijo interviu.
Kaip rodo Nepriklausomo socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto apklausa, A. Lukašenkos kandidatūrą palaiko 47,5 proc. baltarusių, o opozicijos atstovę T. Korotkevič - vos 7,2 proc. rinkėjų. Parama kitiems dviem kandidatams itin menka.
9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje rinkimų kampanija vyko šaliai susiduriant su rimtomis ekonomikos problemomis, o tarp rinkėjų tvyrant akivaizdžiai apatijai dėl to, kad jie nieko negali pakeisti.
Akivaizdžiai stengdamasis sušvelninti Vakarų kritiką, A. Lukašenka artėjant naujiems rinkimams paleido iš kalėjimo šešis opozicijos lyderius, įskaitant savo buvusį prezidento rinkimų varžovą. Šie asmenys buvo laikomi paskutiniais politiniais kaliniais buvusioje sovietinėje valstybėje.
Tačiau nė vienam jų nebuvo leista dalyvauti būsimuose rinkimuose. Opozicijos lyderiai paragino baltarusius boikotuoti balsavimą, o ES - neatšaukti sankcijų A. Lukašenkos režimui.
„Rinkėjai, kuriems rūpi demokratija, skeptiškai žiūri į šiuos rinkimus, ir tai yra nauja situacija, nes prieš dešimtmetį dar būta iliuzijų, kad rinkimai gali kažką pakeisti“, - sakė ilgametis opozicijos aktyvistas Vincukas Večiorka.
„Dabar visi žino, kad čia jie netgi neskaičiuoja balsų“, - pridūrė jis.
A. Lukašenka šalininkų skaičiaus sumažėjimą laikytų nesėkme
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nerimauja dėl galimo savo šalininkų skaičiaus sumažėjimo visuomenėje, kurį rodytų valstybės vadovo rinkimų rezultatai.
„Bus blogai, jei šį kartą žmonių balsuos mažiau nei per praėjusius rinkimus. Reiškia, nuo manęs žmonės pradeda nueiti ir kažkoks žmonių kiekis nepatenkintas mano politika“, – sekmadienį Minske sakė A.Lukašenka, kurį cituoja valstybinė informacinė agentūra „BelTA“.
„Todėl man svarbu: jeigu Lukašenka laimi – išsaugos tai, kas buvo per praėjusius rinkimus“, – pridūrė jis.
A.Lukašenka priminė, kad per pirmuosius prezidento rinkimus 1994 metais antrajame ture surinko daugiau kaip 80 proc. balsų.
„Ir aš tą lygį išsaugodavau. Tai stiprus palaikymas. Kalbėdamasis su kitais prezidentais aš visuomet turiu galvoje: kiek liaudies jį palaikė, nes tai labai svarbu“, – pabrėžė A.Lukašenka, kuris rinkimuose dalyvauja penktą kartą.
1994 metais, oficialiais duomenimis, už jį balsavo 80,3 proc. rinkėjų, 2001 metais - 75,6 proc., 2006 metais - 83 proc., o 2010-aisiais - 79,6 procento.
A. Lukašenka atėjo balsuoti su sūnumi
A. Lukašenka atidavė savo balsą Minsko 1-ojoje rinkimų apylinkėje, į kurią atėjo su jaunesniuoju sūnumi Nikolajumi.
Prezidento sūnus ir įmetė balsalapį į urną.
Iš viso A.Lukašenka turi tris sūnus, bet dažniausiai jį lydi būtent jaunesnysis.
Nors A. Lukašenka taiko sovietinio stiliaus kontrolę ir persekioja oponentus, dalis baltarusių jį remia dėl jo paprasto, tiesmuko stiliaus ir jo režimo ilgaamžiškumo.
„Ak, gyventi tapo sunkiau, bet A. Lukašenka pažadėjo stabilumą ir taiką, - pabalsavusi Minske sakė 68 metų Tamara Krylovič. - Pažiūrėkite, ką demokratija atnešė Ukrainoje — karą ir skurdą." <="" p="">
Kiti rinkėjai nurodė panašias priežastis, dėl kurių remia A. Lukašenką.
Liudmila Vaučok, slidinėjimo ir irklavimo šešiskart parolimpinė medalininkė, sakė, kad balsavo už A. Lukašenką, nes jis atnešė šaliai „patikimumą ir ramybę“.
„Kad ir kas nutiktų, Baltarusija klesti, – sakė L.Vaučok, kuri į rinkimų apylinkę atvyko sėdėdama invalido vežimėlyje, su trejų metų dukra. – Mūsų sistema nusistovėjusi. Nenorėčiau būti prezidento vietoje, nes viskas dabar labai komplikuota. Svarbiausia, kad nebūtų karo“.
„Jis turi savo nuomonę ir nepaklūsta niekieno valiai, jis gina savo liaudies interesus“, – jai antrino universiteto dėstytoja dirbusi pensininkė Valentina Artiomovna, nusipirkusi pyragaičių iš savo rinkimų apylinkės bufeto, kuris buvo dalis valdžios pastangų rinkimų dieną sukurti „šventišką atmosferą“.
Rinkimai laikomi įvykusiais
Baltarusijos prezidento rinkimuose iki 12 val. vietos laiku balsavo 51,2 proc. rinkėjų, pranešė šalies centrinė rinkimų komisija.
Pagal Baltarusijos rinkimų kodeksą, prezidento rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu balsavime sudalyvavo daugiau kaip pusė šalies piliečių, įtrauktų į rinkėjų sąrašus.
Prezidentas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių balsavime.
V. Jurkonis: rinkimai - tik spektaklis
„Dabar mes matome tai dar ryškiau, nes Baltarusijos valdžia priėmė daug sprendimų, kad žengtų Vakarų kryptimi“, - BNS sakė Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto Socialinių ir politikos mokslų departamento politologė.
Visgi ji atkreipė dėmesį, kad A. Lukašenka tęsia balansavimo tarp Rusijos ir Vakarų politiką ir stengiasi „labai toli nuo Rusijos nebėgti“.
„Kai kalbame apie Baltarusijos prezidento rinkimus, turime kalbėti ne apie sociologiją, o apie tai, kad A. Lukašenka yra labai ilgai valdžioje ir žmonės prie jo paprasčiausiai priprato“, - nurodė T. Čulickaja.
„Kada vienas žmogaus užima visą viešąją erdvę, sunku tikėtis, kad jo nepalaikys žmonės. Alternatyvos niekas nemato“, - pridūrė ji.
A. Lukašenka prieš rinkimus paleido politinius kalinius, tikėdamasis, kad Europos Sąjunga atšauks Minskui taikomas sankcijas. Dėl to galutinai turėtų būti apsispręsta po rinkimų.
Europos humanitarinio universiteto politologė T. Čulickaja teigė, jog politinių kalinių paleidimas rugsėjį buvo „politinio turgaus“ ir „konfidencialių susitarimų“ rezultatas.
„Norėtųsi, aišku, tikėti, kad įtaką tam ir padarė pilietinis baltarusių judėjimas, tačiau, manau, kad tai buvo daugiau politinė pragmatika“, - sakė politologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Vakarai bet kokiu atveju nepasiekė savo tikslų, kad ir kaip bendrautų su Baltarusija.
„Ką daryti su Baltarusijos režimu, neaišku. Ilgus metus buvo bandytos įvairios strategijos. Matome, kaip jos keičiasi - nuo geranoriško bendravimo iki sankcijų. Matome, kad nei ta, nei ta politika nesuveikė“, - nurodė T. Čulickaja.
„Akivaizdu, kaip bendrauti su Baltarusijos režimu, recepto nėra“, - pridūrė ji.
Į Baltarusijos prezidento rinkimus vyksta ir Lietuvos stebėtojai - Seimas į kaimyninę šalį komandiravo konservatorių Emanuelį Zingerį ir socialdemokratę Birutę Vėsaitę.
Užsienio reikalų ministerija (URM) savo ruožtu stebėti prezidento rinkimus Baltarusijoje siunčia dešimt trumpalaikių stebėtojų iš delegavimo rezervo. Šį rezervą sudaro ne tik URM, bet ir kitų institucijų darbuotojai.
Tuo metu politologas Vytis Jurkonis rinkimus Baltarusijoje pavadino „spektakliu“.
A. Lukašenka jau penktą kartą dalyvaus kaip kandidatas prezidento rinkimuose. Jis buvo išrinktas 1994, 2001, 2006, 2010 metais. Paskutinius rinkimus aptemdė griežtas susidorojimas su opozicija.
Daugelis baltarusių sakė, jog neketina eiti balsuoti.
„Neįmanoma pakeisti valdžios per rinkimus, - sakė 55 metų taksi vairuotojas Leonidas Kulakovas. - Tik žmonės, taikiai išėję į gatves, palaikomi visų fabrikų ir gamyklų, galėtų pakeisti šią valdžią.“
S. Aleksijevič: A. Lukašenka bus išrinktas
Baltarusė disidentė Svetlana Aleksijevič, kuriai anksčiau šią savaitę buvo paskirta Nobelio literatūros premija, pareiškė, kad Baltarusija yra „minkštoji diktatūra“ ir kad nėra abejonių, jog A. Lukašenka šį sekmadienį bus perrinktas prezidentu, nes visiškai kontroliuoja procesą.
„Kas kelerius metus Europoje į valdžią ateina nauji pareigūnai, kurie galvoja galintys išspręsti A. Lukašenkos problemą, nežinodami, kad jis yra nepatikimas žmogus“, – per spaudos konferenciją Berlyne Baltarusijos prezidento rinkimų išvakarėse sakė ši rašytoja ir žurnalistė, kuri Nobelio premiją gavo dviem dienomis anksčiau.
„Jis yra „sovietinis žmogus“ ir niekada nepasikeis“, – sakė S. Aleksijevič, paminėdama sarkastišką pseudolotynišką terminą „Homo sovieticus“, kuriuo apibūdinami žmonės buvusiose sovietinėse valstybėse, sunkiai nusikratantys autoritariškos praeities mąstysenos.
Baltarusija lieka „minkštoji diktatūra“, sakė ji ir prognozavo lengvą sekmadienio pergalę 61 metų A.Lukašenkai, kuris siekia penktos kadencijos iš eilės.
„Niekas neabejoja, kad A. Lukašenka laimės. Mes visi įtariame, kad A. Lukašenkai nesvarbu, kaip mes balsuosime, svarbu tie, kas skaičiuos balsus, tad netikėtumų nebus“, – sakė 67 metų S. Aleksijevič.
„Kaip kartą pasakė Stalinas, nesvarbu, kas balsuoja ar už ką, svarbu, kas skaičiuoja balsus“, – sakė S. Aleksijevič, kurios žodžius vertė vertėjas ir kuri kalbėjo per jos leidėjo Vokietijoje suorganizuotą renginį.
„Nemanau, kad mes tikimės kokių nors netikėtumų, ir galvoju, visi jaučia, jog tai, kas vyksta Rusijoje ir Baltarusijoje, truks ilgą laiką“, – pridūrė ji.
S. Aleksijevič taip pat kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybę ir sakė, jog „nebegalima kalbėti apie demokratiją tenai“.
„10-ajame dešimtmetyje turėjome naivų požiūrį, kad žlugus Sovietų Sąjungai iškart bus laisvė, – sakė ji. – Bet laisvei reikia laisvų žmonių, o mes dar neturime laisvų žmonių“.
S. Aleksijevič taip pat mano, kad Baltarusijos lyderis naudojasi dabartine įtampa tarp Maskvos ir Briuselio dėl konflikto Ukrainoje, veikdamas kaip tarpininkas, rengdamas taikos derybas Minske tarp Kijevo ir Ukrainos prorusiškų separatistų.
Opozicija prieš rinkimus surengė mitingą
Valdžios nesankcionuotame opozicijos mitinge, kuris Baltarusijos sostinėje įvyko šeštadienį, opozicijos lyderis Vladimiras Nekliajevas ragino Europos Sąjungą (ES) tvirtai stoti prieš Aleksandrą Lukašenką ir smerkė idėją apdovanoti šį autoritarinį lyderį už gerą elgesį.
„Žinome vieną dalyką: su Lukašenka valdžioje situacija niekada nepasikeis“, – sakė jis per mitingą Jakubo Kolaso aikštėje, kuriame dalyvavo ir tik prieš šešias savaites iš kalėjimo paleistas opozicijos lyderis Nikolajus Statkevičius.
ES neatmeta galimybės keturiems mėnesiams atšaukti sankcijas Baltarusijai, taip pat ir A. Lukašenkai taikomus suvaržymus, jei sekmadienį vykstančių rinkimų metu valdžia paskutinę minutę nesiims jokių represinių priemonių.
Diplomatiniai šaltiniai penktadienį sakė, kad Bendrijos užsienio reikalų ministrai atitinkamą sprendimą gali priimti pirmadienį, užbaigdami tris savaites trukusias sudėtingas derybas dėl to, kaip reaguoti į A. Lukašenkos žingsnį rugpjūtį suteikti malonę šešiems kalintiems politiniams kaliniams bei į jo indėlį į vasarį Minske vykusias svarbias taikos derybas dėl Ukrainos.
Vienas šaltinis sakė, kad šis sprendimas priklausys nuo to, ar sekmadienio rinkimai praeis taikiai.
Diplomatai sako, kad ES „juodajame sąraše“ esantiems 140-čiai asmenų keturiems mėnesiams – nuo spalio galo iki vasario pabaigos – bus atšauktas lėšų įšaldymas ir kelionių draudimas. Ginklų embargas liks galioti.
V. Nekliajevas, kuris buvo įkalintas ir 2010-aisiais, po didelių protestų dėl A. Lukašenkos ginčijamos pergalės rinkimuose, pridūrė, kad šiame nesankcionuotame proteste dalyvavo palyginti nedaug žmonių, nes „žmonės tiesiog bijo“.
N. Statkevičius savo ruožtu irgi ragino ES tvirtai stoti prieš A. Lukašenką. „Šie žmonės baltarusių akyse atrodys savo idealų išdavikai“, – apie Europos pareigūnus sakė jis.
Kiti kalbėjusieji ragino šalies valdžią pakeisti įstatymus, kurie, jų nuomone, varžo valios pareiškimo laisvę. Tada akcijos dalyviai susiėmė už rankų ir išklausė „maldą už Baltarusiją“.
Įvairiais vertinimais, mitinge ir prieš tai vykusiose beveik trijų kilometrų eitynėse pagrindiniu Minsko prospektu dalyvavo nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio žmonių.
Opozicijos veikėjai, eidami maždaug 400 protestuotojų kolonos priekyje, susiėmė už rankų ir ragino minią boikotuoti rinkimus, o demonstrantai skandavo tokius šūkius kaip „Saša, išeik!“, turėdami omenyje A. Lukašenką. Kai kurie dalyviai mojavo ES vėliavomis.
Milicininkai akcijos metu nieko nesulaikė.
„Galvoju, kad mes gausime eilinius šaukimus į teismą“, – pasibaigus akcijai žurnalistams pareiškė Vieningosios piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.