Kaip praneša BNS korespondentas, dauguma jų dalyvių išsiskirstė, o keliasdešimt liko aikštėje šalia Laisvės paminklo, kalbėdamiesi tarpusavyje ir dainuodami patriotines dainas.
Šių eitynių priešininkai taip pat išsiskirstė. Vienas jų per megafoną padėkojo latvių ir rusų kalbomis už dalyvavimą akcijoje ir už tai, kad ji vyko nepažeidžiant įstatymų.
Rygos regioninės policijos valdybos tvarkos policijos vadovas Aleksandras Bukevičius sakė BNS, kad, policijos skaičiavimais, eitynėse dalyvavo nuo 2,5 tūkst. iki 3 tūkst. žmonių.
Eitynių dalyvius visu jų maršrutu saugojo policija. Policininkai išsirikiavo dviguba grandine, tarp jų buvo ir specialiųjų padalinių darbuotojų.
Aikštėje priešais Laisvės paminklą veteranų koloną sutiko maždaug šimtas antifašistų, apsirengusių dryžuotais koncentracijos stovyklų kalinių rūbais, kurie skandavo "Gėda!", "Fašistai".
Jų plakatuose pavaizduotos kiaulių galvos, kaukolės su "Waffen SS" šalmais, nurodyti skaičiai, kiek naciai sunaikino žmonių įvairiuose regionuose. Plakatuose taip pat parašyta: "Legionieriai - gėdos dėmė Latvijai".
Manifestantų kolonoje buvo ir Estijos tautinių organizacijų atstovų. Tuo tarpu Latvijos pasienio apsauga sulaikė trečiadienį septynis Estijos antifašistinio judėjimo narius. Latvijos VRM duomenimis, jie dabar yra sulaikytų užsieniečių centre ir vakare bus išsiųsti iš šalies.
Kovo 16-ąją latvių legiono veteranų ir jiems prijaučiančių žmonių vieši renginiai, ypač eitynės gatvėmis ir gėlių padėjimas prie Laisvės paminklo Rygoje, kasmet sukelia didžiulį ažiotažą ir Latvijoje, ir užsienyje.
Nors buvę legionieriai veltui mėgina paaiškinti, kad jie nebuvo Vokietijos "Waffen SS" pajėgų dalis ir nedalyvavo civilių gyventojų naikinime, už Latvijos ribų jie paprastai vadinami buvusiais esesininkais.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima todėl, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
1950 metais JAV paskelbė deklaraciją, kad Baltijos šalių SS legionai nesusiję su nacių SS pajėgomis ir nėra laikomi dalyvavusiais karo nusikaltimuose.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, "Waffen SS" latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.
Tačiau buvę legionieriai kovo 16-ąją ir toliau pagerbia savo žuvusius kovos draugus, o Latvija sulaukia griežtų Maskvos kaltinimų, kad šalyje šlovinamas nacizmas.