Demokratinis Taivanas jau seniai traukia Honkongo gyventojus, ieškančius alternatyvos jų miesto beprotiškam tempui ir aukštoms nuomos kainoms. Tačiau srautas tapo dar didesnis Pekinui įvedus Honkonge nacionalinio saugumo įstatymą, kad nuslopintų disidentus po masinių ir smurtinių demokratijos šalininkų protestų 2019 metais.
Taivano nacionalinės imigracijos agentūros duomenimis, Honkongo gyventojų, gavusių teisę likti saloje, skaičius pernai pasiekė beveik 13 tūkstančių. Maždaug 11 173 iš jų įgijo trumpalaikio rezidavimo teisę, o dar 1 685 gavo leidimą nuolat gyventi. Lyginant su ankstesniais metais 2020-aisiais skaičius padvigubėjo – 10 813 žmonių gavo trumpalaikes rezidavimo vizas.
Ankstesnis rekordas – 7 506 asmenys 2014 metais, kai Honkonge vyko demokratinio „skėčių judėjimo“ protestai.
Taivanas neturi prieglobsčio ar pabėgėlių įstatymo ir nepriima pabėgėlių prašymų – bijodamas galimo antplūdžio iš autoritarinės Kinijos žemyninės dalies. Tačiau Honkongo gyventojai gali prašyti teisės gyventi saloje kitais kanalais, įskaitant investicines vizas.
Prezidentės Tsai Ing-wen vyriausybė išreiškė paramą Honkongo demokratijos judėjimui ir 2020 m. įkūrė biurą, kuris sprendžia iš ten bėgančių ir Taivane pasilikti norinčių honkongiečių reikalus.
Keli garsūs Honkongo disidentai, įskaitant prekiautoją knygomis Lam Wing-kee ir vizualųjį menininką Kacey Wongą, pastaraisiais metais rado prieglobstį Taivane. Tačiau sala, kuriai nuolat gresia Kinijos invazija, kai kurias imigracijos paraiškas atmetė nacionalinio saugumo sumetimais. Pernai vyriausybė neleido apsigyventi Honkongo pramogų magnatui Charlesui Heungui, kurio šeima palaiko glaudžius ryšius su Kinijos valdžia.
