Vakarų Balkanų šalys reiškia savo troškimą tapti Europos Sąjungos narėmis, tačiau, anot diplomatų, Rusija, pasinaudodama sunkiais laikais ekonomikoje ir prorusiškomis ortodoksų krikščionių slavų nuotaikomis, stiprina savo įtaką šiame regione.
Primindama apie „įtampą“ tarp ES ir Rusijos, ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini, lankydamasi Bosnijoje, pažymėjo, kad abiejų interesus atitiktų siekis „rasti ir plėtoti bendradarbiavimo, o ne konfrontacijos būdus“.
„Tikrai, būtų gera mintis palikti Vakarų Balkanus atokiau nuo šios dinamikos ir tokio mąstymo; aš laukčiau iš kiekvieno Rusijos vadovybėje žvelgti į tai tokiu pačiu būdu“, – sakė ji per spaudos konferenciją.
Vokietija, pavyzdžiui, yra aiškiai pareiškusi savo susirūpinimą dėl Rusijos vaidmens Balkanuose, kurie lieka politiškai ir ekonomiškai trapūs per du pastaruosius dešimtmečius po kruvino socialistinės Jugoslavijos subyrėjimo.
Jei Slovėnija ir Kroatija jau įstojo į ES, kitų šalių – Serbijos, Bosnijos, Makedonijos, Juodkalnijos, Albanijos ir Kosovo – įtraukimas sulėtėjo dėl vangių reformų ir ryškių nesutarimų pačioje Europos Sąjungoje, ar išmintinga būtų ją plėsti.
Vakarų diplomatai labiausiai nerimauja dėl Rusijos įtakos Serbijai ir etniniams ortodoksų krikščionims serbams Bosnijoje.