Praėjus dvejiems metams po to, kai nuspręsta dėl riboto, tačiau itin laukto NATO pajėgų stiprinimo Baltijos jūros regione, šiais metais NATO pagaliau pranešė ketinanti rotaciniu principu dislokuoti po batalioną Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, rašo „Newsweek“.
Visos keturios sąjungininkės šį sprendimą įvertino itin teigiamai ir ne kartą yra reiškusios nerimą dėl galimų Rusijos mėginimų pasinaudoti sovietine šių šalių praeitimi, geografija, kuklesniais kariniais pajėgumais ir surengti puolimą. Šios baimės itin sustiprėjo po 2014 m. Rusijos įvykdyto Krymo užėmimo.
NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui pranešus apie šiame regione dislokuojamų pajėgų didinimą praėjusį mėnesį svarstyta, ką dar būtų galima padaryti Juodosios jūros regione. Rusija jau įspėjo neutralizuosianti bet kokias šiame regione pastebėtas grėsmes, o šios šalies delegacija prie NATO pažadėjo didinti budrumą ir pajėgumus.
„Padarysime viską, kad tik balansas regione būtų išsaugotas“, - patikino Rusijos atstovas prie NATO Aleksandras Gruško. Taip pat jis informavo apie Rusijos norą išsaugoti Juodąją jūrą kaip tarptautinio bendradarbiavimo kaimyninėms valstybėms zoną, tačiau, jo teigimu, JAV buvimas regione šią pusiausvyrą trikdo.
„Šiuo metu labiau nei kas kita mums nerimą kelia šiam regionui nepriklausančių pajėgų dislokavimas, kalbant tiksliau, JAV karinės jūrų pajėgos, dažnai įžengiančios į Juodosios jūros regioną“, - pareiškė A. Gruško.
Jo teigimu, JAV karinis laivas „Donald Cook“, neseniai atsiųstas į pratybas Juodojoje jūroje, ir sąjungininkų priešraketinės gynybos skydas, kurio dalys įkurdintos šalia Rumunijos pakrančių, - tarp didžiausių Rusijai ir tarptautiniam stabilumui pavojų keliančių grėsmių.
„Veiksmai, kurių Aljansas ėmėsi rytine kryptimi, neabejotinai blogina situaciją“, - neabejojo A. Gruško. „Šią dieną kalbame apie karinių priemonių, pavyzdžiui, rotacinių pajėgų ir masinių pratybų naudojimą siekiant brėžti naujas žemyno padalijimo linijas, slopinant didesnės Europos perspektyvą ir formuojant Europos šalių priklausomybę nuo JAV“, - teigė jis.
A. Gruško išreiškė poziciją, kad šie veiksmai skirti silpninti Rusijos pozicijas, tačiau iš tikrųjų daromas poveikis yra priešingas. „Mes savo ruožtu neabejotinai imsimės karinio ir techninio atsako. Imsimės visų būtinų priemonių, kad efektyviai užsitikrintume galimybę apsiginti.“ – pažadėjo jis.
Iš karto po praėjusį mėnesį NATO paskelbto pranešimo dėl strategijos Baltijos jūros regione Rusija surengė neplanuotus karinius mokymus Juodojoje jūroje. Vis dėlto A. Gruško paragino NATO nevertinti tokių pratybų kaip pasiruošimo agresyviems veiksmams ir atsižvelgti į būtinybę Rusijos pajėgoms didinti mobilumą, būtiną didelei Rusijos teritorijai aprėpti.
„Negalime šią dieną ir šiais laikais sau leisti stiprios trijų milijonų kariuomenės“, - patikino jis primindamas, kad Rusija užima 42-ąją vietą pasaulyje pagal kariuomenės dydį vienam kvadratiniam šalies teritorijos kilometrui.
NATO ne kartą yra išreiškusi abejonių dėl šių Rusijos tikinimų, o neseniai netgi išreiškė poziciją, kad vieni iš Rusijos surengtų karinių mokymų, vykę netoli nuo Švedijos teritorijos, ne tik nebuvo gynybinio pobūdžio, bet ir buvo skirti branduolinėms atakoms ruoštis.