Naujojo Pietų Velso valstijos pietvakarių slėniuose dviem tūkstančiams miestelio gyventojų nieko neįtariant, išaiškėjo tamsi vienos šeimos paslaptis.
Coltų šeimos (pavardė pakeista teismo nurodymu, siekiant apsaugoti nepilnamečių tapatybę – aut. past.) istoriją galima laikyti labiausiai pribloškiančia ne tik visoje Australijoje – tai apskritai vienas siaubingiausių kraujomaišos atvejų, iškilusių į viešumą, rašo svetainė news.com.au.
Naujojo Pietų Velso Vaikų teismas žengė neįprastą žingsnį ir paviešino savo veiksmus, kurių ėmėsi, kad iš Coltų šeimos būtų atimti vaikai.
Intymūs santykiai tarp Coltų šeimos narių tęsėsi keturias kartas. Jie prasidėjo Pietų Australijos valstijoje, persikėlė į Viktoriją, Vakarų Australiją ir galiausiai pasiekė Naująjį Pietų Velsą.
Šeimos nariams keliaujant iš vienos valstijos į kitą, veikiausiai dėl to, kad niekas jų nesusektų, skandalas kilo tik tuomet, kai socialinės tarnybos gavo informacijos, jog slėniuose gyvena vaikai, kurie nelanko mokyklos.
Praėjusių metų ankstyvos žiemos dieną atokiose lūšnose tarp krūmynų apsilankę policijos ir bendruomenės tarnybos atstovai išvydo vaizdus, kurių dar ilgai nepamirš.
Jie aptiko 40 suaugusiųjų ir vaikų, gyvenančių dviejuose apšnerkštuose vagonėliuose, dviejose pašiūrėse ir palapinėse be jokios kanalizacijos ir tekančio vandens.
Prie viryklių ir maisto gaminimo įrangos buvo priskretę nešvarumų, šaldytuve gulėjo supuvusios daržovės, o vieno iš vaikų lovoje miegojo kengūra.
Aplinkui kyšojo neizoliuoti elektros laidai, mėtėsi maišai su šiukšlėmis, gulėjo grandininiai pjūklai.
Čia nebuvo tualeto, dušo ar vonios.
Vaikai buvo neprausti ir aprengti purvinais drabužiais. Jie buvo drovūs ir mažai žiūrėjo į akis.
Vos keli vaikai mokėjo suprantamai kalbėti. Beveik visų vaikų pėdos buvo pažeistos grybelinės infekcijos.
Kai kurie vaikai buvo keistai susiformavusių veido bruožų. Moksliniai tyrimai vėliau parodys, kad tai yra „homozigotiškumo“, arba identiškų abiejų tėvų genų rinkinių, rezultatas.
Policija ir socialinių tarnybų pareigūnai pirmiausia susirūpino nešvara, skurdu ir tuo faktu, jog kai kurie vaikai atrodė protiškai atsilikę.
Tąkart jie nesuprato, kad šie vaikai yra gimę iš intymių ryšių tarp brolių ir seserų, dėdžių ir dukterėčių, tėvų ir dukterų. Jų šeima kilo iš prosenelių, kurie buvo brolis ir sesuo.
Vaikai turėjo seksualinų santykių tarpusavyje ir tik vienos – jauniausios – penkerių metų mergaitės tėvai nebuvo susiję giminystės ryšiais.
Prieš pareigūnų akis sprogo tiksinti laiko bomba.
Viena pareigūnė savo kolegoms vėliau prisipažino, kad niekuomet nesugebės to pamiršti.
Per ateinančias dienas ir savaites pradėjo ryškėti demaskuotų kraujomaišos ryšių mastai ir siaubas.
Penkias šeimos grupes sudarė seserys – 47 metų Rhonda, 33 metų Martha ir 46 metų Betty Colt, kuri kasnakt miegojo su savo broliu Charlie, bei dvi Betty dukterys, abi turėjusios vaikų, gimusių iš kraujomaišos.
Vaikai ne tik buvo murzini ir bemoksliai. Jie turėjo daugybę sveikatos problemų ir neturėjo jokių higienos įgūdžių.
Betty sūnus, 15 metų Bobby Coltas, buvo luošas ir kankinamas sunkios psoriazės. Jam nedelsiant reikėjo stomatologo pagalbos.
Jo kalba buvo nesuprantama, jis šlapinosi ir tuštinosi lovoje, o jo intelektas tesiekė darželinuko lygį.
Marthos sūnūs – 15 metų Albertas ir 14 metų Jedas – taip pat kalbėjo labai neaiškiai, neturėjo jokių asmeninės higienos įgūdžių ir buvo sugedusiais dantimis.
Betty 14 metų sūnus Billy pagal savo amžių buvo per mažo svorio ir fiziškai blogai išsivystęs. Jį kankino klausos ir regos sutrikimai. Jis turėjo protinę negalią, kalbėjo neaiškiai ir beveik nemokėjo nei skaityti, nei skaičiuoti.
14 metų Betty anūkė Raylene, taip pat buvo nepakankamo svorio ir nemokėjo valytis dantų, naudotis tualetiniu popieriumi ar šukuotis plaukų.
Kaip ir kitus vaikus, ją kankino klausos, kalbos ir regos sutrikimai, ji nemokėjo nei skaityti, nei rašyti.
Maža to, ji grasino nukirsti pirštus vienai socialinės rūpybos pareigūnei. Betty sūnus, 12 metų Brianas, nesuprato, ką reiškia praustis po dušu.
Beveik visi jo dantys buvo sugedę. Jis buvo žvairas, nemokėjo skaityti, rašyti ar pažinti skaičių.
Marthos devynerių metų dukra Ruth buvo neprižiūrėta ir išsekusi nuo prastos mitybos.
Ji nemokėjo nusiprausti ir nusišluostyti, nežinojo, kaip naudotis tualetu ir kas yra tualetinis popierius.
Jos veido bruožai buvo dismorfiški. Mergaitė nemokėjo skaityti, blogai girdėjo, jos kalba buvo neišsivysčiusi ir fragmentuota.
Socialinės rūpybos pareigūnai išėjo ir grįžo po dviejų dienų. Dar po dviejų vizitų – 2012 metų liepos 18-ąją – 12 vaikų galiausiai buvo išvežti.
Miestelyje, prie kurio jie gyveno, žmonės nė neįtarė, kas dėjosi jų kaimynystėje.
Vienas vietos gyventojas svetainei news.com.au pasakojo, jog per retus apsilankymus miestelyje iš automobilio su keliose valstijose galiojančiais numeriais išlipdavo dvi moterys su „maždaug dešimčia vaikų“. Parduotuvėje jos kažką nusipirkdavo ir po to išvažiuodavo.
„Jos niekada neatrodydavo tvarkingai, - pasakojo vyras. – Mes net juokaudavome, kad jei esi atvykęs iš to rajono, būsi apsigimęs“.
„Tačiau iš esmės mes nieko apie juos nežinojome, išskyrus tai, kad jie ten gyvena. Iš pirmo žvilgsnio tie plotai galėjo atrodyti kaip geras sandėris – 40 hektarų už 20 tūkst. dolerių, bet ten nieko nėra: nei elektros, nei vandens, tik krūmynai“, - sakė jis.
Valstybės globon paimtiems vaikams buvo skirti užsiėmimai su psichologais.
Tai, ką jie papasakojo, kėlė šiurpą.
13 metų Kimberly teigė turėjusi seksualinių kontaktų su savo dėde Dwayne`u, kuriam buvo devyneri metai. Juos stebėdavo jos teta, aštuonerių metų Carmen.
7 metukų Ruth ir jos sesuo, 9 metų Nadia, glamonėdavosi su savo broliais – 15 metų Albertu, 14 metų Jedu ir 12 metų Karlu.
Vieną kartą trys broliai, kuriems buvo ne daugiau kaip 14 metų, prie medžio pririšo nuogas savo 8 metų seserį ir 13 metų dukterėčią.
Teismo dokumentų puslapius nugulė duomenys apie nepilnamečių vaikų seksualinius kraujomaišos santykius.
Medikai iš vaikų paėmė burnos tepinėlius ir genetikai nustatė, kad penki Coltų vaikai turi „artimais giminystės ryšiais“ susijusius tėvus, o dar penki – „giminystės ryšių“ siejamus tėvus.
Pokalbiai su tėvais ir kitais šeimos nariais atskleidė pribloškiančią tikrovę.
Betty, Marthos ir Rhondos seneliai iš motinos pusės buvo brolis ir sesuo.
Betty turėjo iš viso 13 vaikų, veikiausiai gimusių nuo jos tėvo Timo ir brolio Charlie.
Marthos vaikų tėvas greičiausiai taip pat buvo Timas.
Betty sūnus Bobby ir Marthos vaikai Albertas, Jedas, Ruth bei Nadia yra gimę iš artimų giminaičių ryšių, kaip ir trys Betty dukters, 27 metų Tammy, vaikai. Vienas iš jų mirė nuo retos genetinės ligos, vadinamos Zellwegerio sindromu.
Viktorijos policija paėmė likusias dvi Tammy dukreles, kai aptiko ją gyvenančią vagonėlių parke.
Tammy prisipažino visus tris savo vaikus pagimdžiusi nuo savo jaunesniojo brolio, 25 metų Dereko.
Išaiškėjus Coltų šeimos paslapčiai, kai kurie vaikai buvo atiduoti globėjų šeimoms, kitiems buvo skirtos gydymo programos dėl seksualizuoto elgesio ir psichologinių traumų. Retkarčiais jiems leidžiama pabendrauti su savo tėvais, broliais ir seserimis.
Vaikai pažengė į priekį mokymosi ir higienos įgūdžių srityse.
Motinoms buvo skirtos įvairaus laipsnio bausmės už vaikų nepriežiūrą, kraujomaišą ir seksualinį smurtą šeimos viduje.
Betty Colt, kuri stebima pareigūno gali matytis su savo vaikais, neigė jai pateiktus kaltinimus, o jos advokatas užginčijo teismo įrodymus.
Vaikų teismas nusprendė, kad ji nenori „atsipainioti nuo savo šeimos“ ir „nesugeba pripažinti savo pačios traumuojančios istorijos“.