Incidento tyrimas pakrypo netikėta linkme, kai branduolinio saugumo agentūra STUK nurodė, kad to paties pastato, kuriame veikia jos biuras, rūsyje ir garaže buvo aptikta radioaktyvaus cezio izotopo Cs-137.
„Tame pačiame pastate taip pat įsikūrusi bendrovė, tvarkanti mažai radioaktyvias atliekas“, – nurodė STUK.
Agentūra nesureikšmino šio incidento, sakydama, kad paveikta teritorija buvo ribota, o spinduliuotės šaltinis buvo greitai nustatytas.
STUK spinduliuotės stebėsenos skyriaus vadovė Tarja Ikaheimonen anksčiau naujienų agentūrai AFP sakė, kad tas spinduliuotės pliūpsnis nekelia pavojaus žmonių sveikatai.
„Tas aptikimas buvo itin neįprastas, bet branduolinės saugos požiūriu tokio lygio cezio (tarša) niekaip nepaveikia žmogaus sveikatos“, – aiškino ji.
Pasak T.Ikaheimonen, kovo 3-4 dienomis buvo užfiksuota radioaktyvaus cezio spinduliuotė, kurios intensyvumas siekė 4 000 mikrobekerelių kubiniame oro metre. Tokia spinduliuotė buvo apie tūkstantį kartų didesnė už gamtinį foną, bet žmonėms pavojų galėtų sukelti tik apie milijoną kartų intensyvesnis radioaktyvumas.
Kovo 5-ąją spinduliuotės intensyvumas vėl buvo įprasto lygio - apie 12 mikrobekerelių kubiniame metre oro.
Šis pliūpsnis suglumino STUK: agentūra anksčiau nurodė, kad nėra jokio akivaizdaus jo šaltinio, nes nebuvo pranešta apie jokius Suomijoje įvykusius incidentus, susijusius su radioaktyviomis medžiagomis.
Kitose matavimo vietose šalyje panašių anomalijų tuo metu nebuvo užfiksuota.
Suomijoje iki šiol retkarčiais užfiksuojama 1986 metais Ukrainoje įvykusios Černobylio atominės jėgainės katastrofos paskleistų teršalų, kai smarkūs vėjai pakelia į orą radioaktyvių dulkių.
Tačiau T.Ikaheimonen sakė, kad praeitą savaitę užfiksuotas pliūpsnis buvo per didelis, kad jį būtų galima paaiškinti seniai įvykusiu taršos incidentu.
Suomijoje veikia dvi atominės jėgainės, kuriose yra iš viso keturi reaktoriai, bet nei viena iš jų nepranešė apie kokius nors sutrikimus.
Cs-137 yra naudojamas kai kuriuose techniniuose įrenginiuose, ligoninėse ir tyrimų centruose.