Keliomis valandomis anksčiau ES paragino R. T. Erdoganą vengti kurstančios retorikos besiplečiančiame ginče su Vokietija ir Nyderlandais dėl jų atsisakymo leisti Ankaros ministrams dalyvauti vietos turkų mitinguose ir agituoti, kad per balandžio 16-ąją Turkijoje vyksiantį referendumą būtų pritarta konstitucijoms pataisoms, smarkiai padidinančioms prezidento galias.
R. T. Erdoganas praeitą savaitgalį dukart apkaltino olandus, kad jie elgiasi kaip naciai, o šie pareiškimai sukėlė didelį pasipiktinimą Nyderlanduose, per Antrąjį pasaulinį karą bombarduotuose ir okupuotuose vokiečių pajėgų.
Turkijos ryšiai su ES jau anksčiau buvo įtempti, tad Briuselis griežtai perspėjo Ankarą vengti aštrinti šią krizę.
ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini ir plėtros komisaras Johannesas Hahnas paragino Turkiją „susilaikyti nuo perdėtų pareiškimų ir veiksmų, galinčių dar pabloginti situaciją“.
Tačiau duodamas interviu televizijai „A-Haber“ R. T. Erdoganas tiesmukai pareiškė: „Ponia Merkel, jūs palaikot teroristus.“
Jis apkaltino Berlyną nereagavus į Ankaros Vokietijai išsiųstus 4,5 tūkst. dosjė apie įtariamus teroristus, įskaitant asmenis, siejamus su kurdų kovotojais ir praeitais metais Turkijoje mėgintu įvykdyti perversmu.
„Ponia Merkel, kodėl slepiat teroristus savo šalyje? ... Kodėl nieko nedarot?“ – klausė Turkijos lyderis.
A. Merkel atstovas pareiškė, kad šie kaltinimai yra „absurdiški“ ir pridūrė, kad kanclerė visiškai neketina dalyvauti šiose „provokacijų varžybose“.
„Visiškai klaidingas palyginimas“
Turkijos ES reikalų ministras Omeras Celikas irgi sakė, kad Ankarai reikia „iš naujo įvertinti“ praeitais metais sudarytą susitarimą su Bendrija dėl migrantų srauto sumažinimo.
Valstybinė žiniasklaida citavo ministro žodžius, kad Turkija turėtų iš naujo apsvarstyti savo priemones, stabdančias migrantų judėjimą per sausumos sienos, bet pridūrė, kad neteisėtos ir pavojingos migrantų kelionės jūra bus toliau stabdomos, nes Ankara jaučia humanitarinę atsakomybę.
Olandų pareigūnai praeitą savaitgalį nesuteikė leidimo nusileisti Nyderlanduose Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu lėktuvui.
Be to, Turkijos šeimos ir socialinės politikos ministrei Fatmai Betul Sayan Kaya nebuvo leista pasakyti kalbos mitinge Nyderlandų uostamiestyje Roterdame – ji buvo išprašyta iš šalies.
Šie ministrai tikėjosi paraginti apie 400 tūkst. Nyderlanduose gyvenančių turkų kilmės asmenų palaikyti Ankaros politiką, artėjant konstituciniam referendumui.
Milijonų užsienyje gyvenančių turkų balsai gali būti labai svarbūs per šį plebiscitą, galintį tapti esminiu posūkio tašku šiuolaikinės Turkijos istorijoje.
R. T. Erdoganas sakė, kad ministrai pateiks „būtinus pareiškimus“ Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl elgesio su jais.
Kita vertus Olandijos premjeras Markas Rutte yra spaudžiamas laikytis griežtos linijos R. T. Erdogano atžvilgiu, nes per trečiadienį vyksiančius rinkimus jam teks grumtis su ultradešiniųjų antiislamiškų pažiūrų populistu Geertu Wildersu.
Turkijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį jau trečiąkart per tris dienas iškvietė Nyderlandų pasiuntinį Ankaroje.
Nyderlandai savo ruožtu dar kartą perspėjo Turkijoje esančius savo piliečius likti „budrius“ visoje tos šalies teritorijoje.
Vokietija irgi perspėjo savo piliečius atsižvelgti į „padidėjusią politinę įtampą ir galimus prieš Vokietiją nukreiptus protestus“.
Turkija anksčiau įtūžo, kai jos NATO sąjungininkė Vokietija atsisakė suteikti leidimą turkų ministrams rengti mitingus savo miestuose.
R. T. Erdoganas tokius veiksmus prilygino „nacių praktikai“.
Kai R. T. Erdoganas tokią pačią retoriką nukreipė prieš Nyderlandus, A. Merkel pirmadienį pareiškė, jog turkų lyderio pavartoti palyginimai yra „visiškai klaidingi“ ir „paverčia kančias banaliomis“.
Šie ginčai gali virsti didele krize Turkijos santykiuose su ES, į kurią Turkija jau ilgiau kaip pusę šimtmečio mėgina įstoti.
R. T. Erdoganas anksčiau užsiminė, kad gali asmeniškai vykti į Bendrijos šalis ir dalyvauti renginiuose, o sekmadienį pareiškė, kad išsivysčius šiai priešpriešai Vakarų šalys parodė savo „tikrąjį veidą“.
Premjero pavaduotojas Nurettinas Canikli sakė, kad Europa yra „didelis ligonis“, perfrazuodamas XIX amžiaus viduryje vartotą pareiškimą, kad tuometė silpstanti Osmanų imperija yra „Europos ligonis“.
Tęsdamas puolimą prieš M. Rutte, R. T. Erdoganas sakė „A-Haber“, kad Nyderlandų lyderiai „nesupranta demokratijos“.
Vis dėlto Vašingtono instituto Turkijos tyrimų programos direktorius Soneris Cagaptay'us sakė naujienų agentūrai AFP, kad šio ginčo padariniai trumpuoju laikotarpiu gali būti naudingi Turkijos prezidentui.
„Blokuodamos (mitingus Europos šalys) galbūt numetė Erdoganui gelbėjimosi ratą, leisiantį jam iškovoti pergalę per referendumą“, – sakė jis.