Šalies planas pradėti masinę vakcinaciją jau spalį gali daryti spaudimą kitoms vyriausybėms užbėgti už akių reguliuotojams ir praleisti svarbius etapus, keliant pavojų skiepijamiems asmenims. Bet koks fiasko Rusijoje gali sugriauti pasitikėjimą vakcina.
Siekiant įveikti krizę, nusinešusią per 750 000 žmonių gyvybių visame pasaulyje, ant kortos pastatyta daug. Donaldo Trumpo administracija toliau aktyviai plėtoja programą „Operation Warp Speed“, beprecedentį JAV projektą, kuriuo stengiamasi paspartinti COVID vakcinos kūrimą ir gamybą, o Kinijoje visuotinai mobilizuojamos pastangos kuo greičiau pradėti vakcinaciją.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio 11 d. paskelbė, kad šalies sveikatos ministerija patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną nuo koronaviruso, ir ši žinia žada dar vieną naują posūkį.
Bet koks bandymas pradėti masiškai gaminti vakciną, paremtą nepakankamais įrodymais, jog ji veiksminga, gali turėti žalingų padarinių, sakė Paulas Offitas, centro „Vaccine Education Center“ (MVEC) direktorius ir Filadelfijos vaikų ligoninės infekcinių ligų specialistas.
„Visa tai gali paraginti kitus lyderius pareikšti: „Klausykite, jie tą daro ir jiems to pakanka. O jeigu jiems to pakanka, mes nenorime patirti fiasko. Norime apsaugoti ir savo gyventojus“, – sakė jis.
Istorija siūlo pasimokyti, kaip svarbu išsiugdyti griežtą požiūrį į vakcinos kūrimą, atsiribojant nuo politikos.
Klaidingas supratimas apie veiksmingos imunizacijos saugumą jau yra plačiai paplitęs; suklupimai šiame kelyje – nors reti – tik sustiprina susirūpinimą ir parodo, kaip netinkama vakcina nuo COVID gali dar labiau iškraipyti ir atitinkami paveikti viešąją nuomonę.
Skubinami planai
Rusijos pareigūnai neigia būgštavimus dėl vakcinos saugumo ir spartinamus jos kūrimo šalyje tempus. Anot jų, Vakarų pavydas kursto kritiką prieš vakciną, pavadintą „Sputnik V“ – pagal buvusios Sovietų Sąjungos 1957 metais paleistą pirmąjį pasaulyje dirbtinį Žemės palydovą.
V. Putinas pranešė, kad naujieji skiepai netgi buvo išbandyti su viena iš jo dukterų.
Valdžia teigia planuojanti pradėti skiepyti medicinos darbuotojus ir kitus rizikos grupėms priklausančius asmenis jau rugpjūčio pabaigoje, visų pirma siūlydama ją išbandyti savanoriams, kurie bus atidžiai stebimi; ir priduria, kad kitos šalys taip pat sparčiai juda šia kryptimi.
Liepą Rusija pradėjo antrosios vakcinos, kurią sukūrė Novosibirsko „Vector“ laboratorija, klinikinius bandymus.
Tuo tarpu kitos vakcinų kūrėjos, įskaitant Jungtinės Karalystės „AstraZeneca Plc.“ – Oksfordo universiteto partnerę, – ir JAV biotechnologijų bendrovę „Moderna Inc.“, tęsia baigiamąjį koronaviruso vakcinos klinikinių bandymų etapą, kuriame dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių.
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad vakcina gali būti paruošta iki rinkimų, lapkričio 3 dienos, Anthony Fauci, garsus šalies infekcinių ligų ekspertas, teigia, kad procesas gali užsitęsti ir kad vakcinos didžiąją visuomenės dalį pasieks tik 2021 metais.
Politikams vakcina svarbi ne tik siekiant įveikti pandemiją. Kai kurie jų tikisi pasinaudoti skiepais nuo COVID-19 siekdami pagerinti savo kaip vadovų reitingus ir užgesinti ankstesnių savo veiksmų kritiką.
Premjerui Borisui Johnsonui tai proga parodyti, kad iš ES išstojusi Jungtinė Karalystė gali savarankiškai kurti vakcinas greičiau nei Europos Sąjunga. Kinų vakcina gali padėti prezidentui X Jinpingui ištrinti prisiminimus apie viruso kilmę.
Jungtinėms Valstijoms pirmaujant pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių pasaulyje, D. Trumpui reikalinga staigmena apklausų rezultatams pakeisti. O V. Putinas regi galimybę nugalėti Vakarus ir įgyti strateginį pranašumą. Jo reitingai smarkiai smuko, COVID atvejų skaičiui Rusijoje šoktelėjus iki ketvirto didžiausio lygio pasaulyje.
„Jam reikia didelės pergalės, – sakė Stephenas Morrisonas, Pasaulinio sveikatos politikos centro Strateginių ir tarptautinių studijų centro direktorius. – Jo ekonomika stagnuoja, reaguodama į viruso šėlsmą ir griūtį naftos rinkose.“
Kinijos skiepai
Dėl šių priežasčių V. Putinas galbūt per daug nesuka sau galvos dėl galimo neigiamo vakcinos poveikio. Kinija jau pradeda savo vakcina skiepyti karius, o šie vargu ar gali duoti sąmoningą savanorišką sutikimą, teigia Lawrence‘as Gostinas, Džordžtauno universiteto Pasaulinės sveikatos teisės profesorius.
Visa tai gali padrąsinti kitus politinius lyderius imtis panašių žingsnių, siekiant apeiti reguliuotojus, tokius kaip JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA). D. Trumpas jau tam tikra prasme atsilieka lenktynėse, kur dvi JAV pagrindinės geopolitinės varžovės naudojasi savo autoritarine galia įsiveržti į priekį.
FDA pareigūnai pabrėžia, kad jie pritars vakcinai nuo COVID-19 tik po nuodugnių tyrimų, ir priims sprendimus, paremtus „moksline ir kita atitinkama informacija“.
„Mano nuomone, D. Trumpas mėgins paveikti FDA, bet galutinai palaužti jam jos nepavyks, – sakė L. Gostinas. – Aš pasitikiu FDA, bet man labai neramu. Neabejoju, kad nukryptumėme Kinijos ar Rusijos keliu, jei neturėtumėme stiprių institucinių ramsčių.“
Net jei D. Trumpas norėtų veikti vienašališkai dėl vakcinos autorizavimo, jam greičiausiai tektų susiremti su „Warp Speed“, teigė S. Morrisonas.
Vyriausybė patikėjo milijardus dolerių bendrovėms sukurti vakcinas, ir šios vargu ar palaikys planus, pagal kuriuos nepatvirtinti produktai be testavimo, įrodančio jų saugumą, būtų platinami, sakė jis.
„D. Trumpui bus daug sunkiau nei V. Putinui realizuoti tokį triuką“, – sakė S. Morrisonas.
Susitarimai dėl gaminimo
Rusišką vakciną kuria Gamalėjos institutas, Gynybos ministerija ir valstybinis Rusijos tiesioginių investicijų fondas; jų teigimu, vakcina šiuo metu pasiekė baigiamąjį bandymų etapą.
Planuojama atlikti atitinkamus tyrimus tokiose šalyse kaip Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, šis projektas yra vis dar ankstyvajame etape.
Masinė gamyba planuojama visoje eilėje šalių, mažiausiai dvi dešimtys jų domisi galimybe įsigyti vakcinų, tikino Rusijos Tiesioginių investicijų fondas, kuris finansuoja vakcinos tyrimus.
„Rusijos vakcina galėtų padėti pasaulio ekonomikai atsigauti“, – teigia fondo generalinis direktorius Kirillas Dmitrijevas.
„Šalys, kurios greitai gaus prieigą prie saugios vakcinos, krizę įveiks sėkmingai, be baimės ir su minimaliais nuostoliais“, – sakė jis.
Vis dėlto duomenų trūkumas ir didėjantis atotrūkis tarp mokslo ir politikos skambina pavojaus varpais.
Virusui plintant, kyla pavojus, kad šalys, priklausomos nuo didesnių ekonomikų tiekimo, gali galiausiai priimti produktą, kurio patikimumas bei veiksmingumas dar nėra galutinai įrodytas, sakė P. Offittas, Pensilvanijos universiteto ekspertas.
Nerimaujama ir dėl poveikio pasaulinėms pastangoms įveikti visą eilę ligų, jeigu dėl greitai parduodamos rusiškos vakcinos kiltų problemų.
Skeptikai neišvengiamai durtų pirštu į šį ir kitus ankstesnius atvejus.
2016 metais Filipinai energingai ėmėsi iniciatyvos skiepyti vaikus nuo dengės karštligės. Bet vakcinacija buvo sustabdyta, kai vakcina „Dengvaxia“ buvo susieta su padidėjusia rizika tiems, kurie anksčiau nėra susidūrę su uodų nešiojamu virusu.
Kiaulių gripas
Po to, kai 1976 metais JAV siautęs kiaulių gripo protrūkis pakurstė susirūpinimą dėl pasaulinės krizės, tuometinis prezidentas Geraldas Fordas paskelbė planus skiepyti visus šalies gyventojus.
Netrukus daugiau nei 40 mln. amerikiečių buvo paskiepyti. Bet tas protrūkis taip ir nevirto pandemija, o daliai paskiepytų žmonių išsivystė Gijeno-Baro sindromas, kuris gali sukelti laikiną paralyžių.
Bet kokios klaidos, susijusios su skubotu skiepų nuo COVID-19 kūrimu, gali paveikti pasitikėjimą saugesniu produktu, kuris bus atrastas vėliau, teigia Heidi Larson, „Vaccine Confidence Project“ vadovė ir Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorė.
„Mes turime vieną progą padaryti pirmąjį įspūdį, – sakė ji. – Jeigu Rusijos pernelyg skubotos pastangos anksčiau laiko panaudoti vakciną sukels nepageidaujamų neigiamų reiškinių, jos gali sugriauti jau ir taip trapų pasitikėjimą.“
