Tokia įvykių grandinė pirmą kartą susidėliojo šių metų birželį, kai Ivanas Golunovas, tiriamosios žurnalistikos atstovas, buvo sulaikytas dėl nelegalios narkotikų gamybos ir platinimo.
Kartu su I. Golunovu dirbę žurnalistai, tarp jų ir aš, galėjo drąsiai laiduoti, jog kaltinimai laužti iš piršto. Mums kilo rimtų įtarimų, jog I. Golunovas baudžiamas už korupcijos laidojimo versle tyrimą.
Tad Maskvos žurnalistų bendruomenė sukilo ginti reporterio, rengdama piketus prie policijos nuovados, mėgindama prašyti pagalbos iš įvairių pareigūnų. Trys didieji laikraščiai, paprastai konkuruojantys vieni su kitais, pirmuosiuose puslapiuose paskelbė kone identiškus įrašus, kuriuose reikalaujama laisvės I. Golunovui.
Tada staiga prie kampanijos prisijungė Kremlių remiantys veikėjai, įskaitant ir Margaritą Simonian, RT kanalo vyriausiąją redaktorę.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai susidomėjo byla, buvo atlikti specialūs tyrimai, parodantys, ar įtariamasis turėjo kontaktą su narkotinėmis medžiagomis ir galiausiai I. Golunovui pateikti kaltinimai buvo panaikinti.
Pastarieji įvykiai primena analogišką schemą. Rugpjūčio 3 dieną Maskvos riaušių policija sulaikė jauną aktorių Pavelą Ustinovą per protestą prieš miesto tarybos rinkimus, kuriuos, didelė visuomenės dalis vadina neteisingais.
P. Ustinovas nedalyvavo protestuose – jis tik stovėjo šalia metro įėjimo Maskvos centre, netoli nuo tos vietos, kur vyko demonstracija. Policijos pareigūnų teigimu, P. Ustinovas per nesankcionuotą mitingą pažeidė viešąją tvarką ir areštuojamas priešinosi pareigūnams, dėl to vienam policininkui buvo sužeistas petys.
Maskvos teismas rugsėjo 16 dieną nuteisė 23 metų aktorių kalėti pusketvirtų metų už priešinimąsi sulaikant, nors vaizdo įrašas, kurį galima buvo peržiūrėti „YouTube“ kanale, aiškiai rodo, kad jis nesipriešino.
Aktoriai pareiškė savo kolegai ne mažesnį solidarumą nei žurnalistai, palaikę I. Golunovą. Teatro ir televizijos žvaigždės atvirai gynė P. Ustinovą, buvo surengti protestai, išplatinta peticija. Po kelių dienų, panašiai kaip ir I. Golunovo atveju, taip pat atsirado P. Ustinovą remiančių prokremliškų figūrų, nuo garsiojo Rusijos valstybinės televizijos propagandininko, Kremliaus ruporu vadinamo Vladimiro Solovjovo iki Andrejaus Turčiako, vieno iš Kremlių palaikančios partijos „Vieningoji Rusija“ lyderio.
Praėjus dviem dienoms po suėmimo A. Turčiakas pareiškė, kad aktoriaus sulaikymą vaizduojantis įrašas, kurį teisėjai anksčiau ignoravo, įrodo P. Ustinovo nekaltumą.
V. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad V. Putinas žinantis apie P. Ustinovo bylą, bet negalintis daryti įtakos teismo sprendimui.
Tačiau aukšto rango advokatas, palaikanti su Kremliumi glaudžius ryšius, Anatolijus Kučerena, staiga ėmėsi šios bylos, ir jau ketvirtadienį Maskvos prokuratūra paprašė teismo paleisti P. Ustinovą į laisvę.
Ar panašumai I. Golunovo ir P. Ustinovo bylose tėra atsitiktinumas?
Ar Kremlius nustato procedūrą, skirtą atšaukti akivaizdžiai nepagrįstas perdėm uolių teisėsaugos pareigūnų represijas? Bet kokiu atveju V. Putinas nusiuntė žinutę, kad nusiskundimai kone akimirksniu jį pasiekia, jeigu byla sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo – ir jeigu auka turi rėmėjų, galinčių generuoti ir palaikyti tokį visuomenės susidomėjimą.
Panašu, kad ir dabar, kaip kitados Sovietų Sąjungoje, tam tikri privilegijuoti kūrybos srities specialistai, tokie kaip žurnalistai ir aktoriai, atranda žmonių Kremliuje, kurie juos išgirsta.
Savavališkų represijų aukos, neturinčios ten įtakingų jėgų, - pavyzdžiui, penki kiti asmenys, nuteisti ilgiems metams kalėti už dalyvavimą praėjusių metų vasarą vykusiuose Maskvos protestuose, - vargu ar šitaip bus išlaisvinti.
Visuomenės parama, nuo atsitiktinių socialinių tinklų vartotojų, aktyvistų ar 40 Rusijos ortodoksų bažnyčios šventikų, parašiusių atvirą laišką, kuriame raginama paleisti į laisvę sulaikytuosius, regis, šiuo atveju neturi didelio svorio.
Žaidimo taisyklės čia išskirtinės, specialios, tokios, kokios paprastai galioja V. Putino sistemoje, tačiau V. Putinas supranta, kad Rusijos elitas žais pagal bet kokias jo netiesiogiai nustatomas taisykles – ir vadinasi, taip pat netiesiogiai, priims faktą, jog kai kurie politiniai kalinai turi likti už grotų.
Galiausiai būtent to jis ir siekia; jeigu jo sadistiškai nusiteikę policininkai dažnai pasielgia neprotingai, jis pasinaudoja jų žiaurumu, kad priverstų svarbiausias profesines bendruomenes žaisti drauge su juo.
