aA
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasiūlė, kad Maskva ir Tokijas šiemet „be jokių išankstinių sąlygų“ pasirašytų taikos susitarimą, turintį užbaigti abiejų šalių Antrojo pasaulinio karo laikų priešpriešą.
© Reuters / Scanpix

Prieš kelis dešimtmečius kilusio teritorinis ginčo tarp Rusijos ir Japonijos centre – keturios strategiškai svarbioje vietoje esančios Kurilų salos. Šias salas Sovietų Sąjunga užėmė 1945 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, tačiau Japonija nori jas susigrąžinti.

Dėl šio ginčo šalys taip ir nepasirašė taikos sutarties, kuri formaliai užbaigtų karą.

„Mėginome išspręsti teritorinį ginčą 70 metų. Derėjomės 70 metų“, – pareiškė V. Putinas per Vladivostoke vykstantį Rytų ekonomikos forumą, kuriame taip pat dalyvauja Japonijos premjeras Shinzo Abė ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.

„Shinzo sakė: „pakeiskime mūsų požiūrius“. Gerai! Sudarykime taikos susitarimą – ne dabar, o iki metų pabaigos – be jokių išankstinių sąlygų“, – nurodė V. Putinas, sulaukęs auditorijos plojimų.

Toks netikėtas Rusijos lyderio siūlymas nuskambėjo, praėjus vos dviems dienoms po to, kai šis pareiškė, jog ginčas dėl salų veikiausiai nebus išspręstas artimiausiu metu.

„Nejuokauju“

„Aš nejuokauju“, – pridūrė V. Putinas ir paragino abi šalis imtis rengti taikos sutarties tekstą.

Pasak Kremliaus šeimininko, toks sandoris pagerintų Maskvos ir Tokijo santykius ir leistų jiems „toliau kaip draugams spręsti visus neišspręstus klausimus“.

„Man atrodo, kad tai palengvintų visų problemų, kurių nesugebėjome išspręsti per 70 metų, nagrinėjimą“, – pažymėjo V. Putinas.

Japonijos ministras pirmininkas savo ruožtu kiek anksčiau pareiškė, kad abi šalys yra „atsakingos prieš ateities kartas“.

„Eikime kartu, neužmiršdami šių klausimų... Jei nepadarysime to dabar, tuomet kada?.. Jei to nepadarysime mes, tada kas?“ – prieš V. Putino pasisakymą akcentavo Shinzo Abe.

„Abudu visiškai suprantame, kad tai nebus lengva“, – pridūrė premjeras.

Tuo tarpu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad abu lyderiai kol kas neaptarė V. Putino siūlymo, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Vienas Japonijos vyriausybės atstovas savo ruožtu pareiškė, kad jo valstybės pozicija nepakito.

Pasak Ministrų kabineto vyriausiojo sekretoriaus Yoshihide Suga, susitarimas su Maskva būtų pasirašytas „išsprendus keturių šiaurinių salų priskyrimo klausimą“, kalbėdamas apie ginčijamą teritoriją.

Pirmadienį V. Putinas pažėrė abejonių, ar teritorinis ginčas gali būti greitai išspręstas.

„Šis klausimas nagrinėjamas jau daug dešimtmečių, todėl būtų naivu galvoti, kad jį galima išspręsti greitai“, – pareiškė V. Putinas po susitikimo su Shinzo Abe.

Putinas „trolina“ Abe

Kai kurie diplomatai leido suprasti, kad Rusijos prezidento siūlymas pasmerktas žlugti.

Pavyzdžiui, Rusijos užsienio reikalų viceministras Georgijos Kunadzė suabejojo, ar V. Putinas iš tikrųjų nori imtis teritorinio ginčo.

„Tai vadinama „trolinimu“. Putinas nieko nesitiki“, – radijui „Echo Moskvy“ pareiškė V. Kunadzė.

Pasak jo, Shinzo Abe niekada nepasirašytų susitarimo, nes tai būtų politinė savižudybė.

Carnegie (Karnegio) strateginių studijų centro Maskvoje ekspertas Aleksandras Gabujevas savo ruožtu užsiminė, kad Rusijos lyderio tariamai spontaniškas siūlymas liudija apie Maskvos nepasitenkinimą japonų investicijų stoka.

„Panašu, kad tai tiesiog emocijos ir bandymas daryti spaudimą, o ne kažkas tikra“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

V. Putinas ir Shinzo Abe per pastaruosius kelerius metus ne kartą per susitikimus nagrinėjo ginčą dėl salų.

Tiek Rusija, tiek Japonija ėmėsi salose įvairių ekonominių iniciatyvų tokiose srityse kaip žuvų ir moliuskų veisimas, vėjo generuojama energija ir turizmas.

Kitas Rusijos užsienio reikalų viceministras Igoris Morgulovas sakė Rusijos naujienų agentūroms, kad V. Putino siūlymas nereikštų kokių nors pakeitimų dabartiniame derybų formate.

Šiauriau Japonijai priklausančios Hokaido salos esančius Kurilus Maskva kontroliuoja paskutiniųjų Antrojo pasaulinio karo dienų, kai jas užėmė sovietų kariai.

Keturias salos, turinčios 20 tūkst. gyventojų rusai vadina Iturupu, Kunašyru, Šikotanu ir Chabomajumi.

V. Putino pirmtakas Dmitrijus Medvedevas 2010-aisiais tapo pirmuoju Rusijos prezidentu, apsilankiusiu Kunašyre. Jo vizitas tąsyk išprovokavo Tokijo įtūžį.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Užkalnis. Kalbininkai, iš jūsų šaiposi visi (120)

Žinot, kaip būna: parašai straipsnį, pasvajoji šio bei to, pasvaigsti, o tada „bum“ –...

Skvernelis nepatenkintas: prekybos centrų laukia nelengvi laikai (129)

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis susikvietė didžiųjų prekybos centrų atstovus. Po...

Rusijos ekspertas – apie grėsmingus Maskvos manevrus: dviejų generolų pastangos davė vaisių

Didelio masto karui su Vakarais Rusija pasirengusi ne prasčiau nei 1981 metais, įsitikinęs...

Krizės tyrime – priekaištai Nausėdos štabo vadovei (88)

Trečiadienį finansų krizę tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje nuskambėjo ir...

Viešųjų ryšių specialistai įvertino kandidatų į prezidentus pasirodymus ir komandas (30)

Kitų metų gegužę vyksiantys Lietuvos prezidento rinkimai sulaukia vis daugiau dėmesio. Vienas po...

Labanoro girioje stabdomi miško kirtimai (203)

„Kilus visuomenės susirūpinimui dėl kertamos Labanoro girios, šioje saugomoje teritorijoje...

Džiugelio skambutis aplinkos ministrui: išlindo visai kitų interesų ausys (375)

Ką bendro turi atliekų tvarkymo verslas su žmogaus teisėmis ir jų gynimu?

Atsistatydina Santaros klinikų vadovas Strupas papildyta (17)

Korupcija įtariamas Santaros klinikų vadovas Kęstutis Strupas trečiadienį pranešė...

Tragedija Ukmergėje: naktį netikėtai mirė naujagimis (22)

Naktį iš antradienio į trečiadienį Ukmergėje mįslingai mirė naujagimis. Kūnas be išorinių...

Sureagavo į gėdingus rezultatus: vienos mokyklos pinigų gaus, kitos – nebe (7)

Ketvirtadalis Lietuvos moksleivių nepasiekia bazinio žinių lygio, o kaimiškų vietovių mokyklų...