„JAV ir NATO atsakymuose neatsižvelgiama į pagrindinius Rusijos nuogąstavimus – be kita ko, susijusius su NATO plėtros užkardymu ir atsisakymu dislokuoti smogiamąsias ginkluotės sistemas prie Rusijos sienų“, – sakė V. Putinas E. Macronui, remiantis Kremliaus paskelbtu pranešimu apie jųdviejų pokalbį telefonu.
Anksčiau šią savaitę E. Macronas paskelbė, kad telefonu surengs derybas su V. Putinu „reiklaus dialogo“ su Rusija dvasia, kad išsiaiškintų Maskvos ketinimus dėl Ukrainos. Netoli sienos su Rytų Ukraina sutelktos Rusijos pajėgos sukėlė Vakarų nuogąstavimus, kad Kremlius planuoja įsiveržti į Europos Sąjungai palankią kaimyninę šalį.
Rusija neigia planus pulti, bet reikalauja iš Vakarų plačių saugumo garantijų, įskaitant tai, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO.
Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, AFP sakė, kad pokalbis tarp dviejų lyderių įvyko. Eliziejaus rūmai nepaskelbė jokio rašytinio pareiškimo, tačiau žurnalistams buvo pasakyta, kad vėliau tą pačią dieną bus surengta spaudos konferencija.
Šią savaitę E. Macronas pareiškė, kad Rusija elgiasi kaip regione „pusiausvyrą griaunanti galia“, bet taip pat leido aiškiai suprasti, kad yra pasirengęs dialogui su Maskva padėčiai deeskaluoti.
Jo santykinai taikus tonas yra kontrastas griežtesnei Prancūzijos NATO sąjungininkių Jungtinės Karalystės ir JAV retorikai dėl invazijos tikimybės.
„Dabar kamuolys yra V. Putino kieme“, – penktadienį radijui RTL sakė užsienio reikalų ministras Jeanas Yves‘as Le Drianas.
„Ar jis nori būti tas, kuris sako, kad Rusija yra pusiausvyrą griaunanti galia, ar pasirengęs deeskalacijai?“ – klausė jis.
„Vladimiras Putinas turi pasakyti, ar jis nori konfrontacijos, ar konsultacijų. Mes pasirengę konsultacijoms. Tačiau tam vis tiek reikia dviejų dalyvių“, – kalbėjo ministras.
J. Y. Le Drianas sakė, kad vis dar yra pavojus, jog Rusija puls Ukrainą, bet tai turės „didžiulių padarinių“ Maskvai. Tačiau jis pridūrė: „Svarbu ir toliau griežtai kalbėtis su rusais, kad Vladimiras Putinas būtų patrauktas atsakomybėn“.
Eliziejus rūmai trečiadienį kaip „teigiamą signalą“ pasveikino Paryžiuje įvykusias Rusijos ir Ukrainos, taip pat Prancūzijos ir Vokietijos, derybas, po kurių pirmą kartą nuo 2019 m. buvo paskelbtas bendras rašytinis pareiškimas dėl konflikto Rytų Ukrainoje, jį pasirašė Maskva ir Kijevas. Jie susitarė išsaugoti paliaubas Rytų Ukrainoje ir vasarį Berlyne surengti naujas derybas.
Kiek anksčiau penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nenori karo, bet neleis ignoruoti savo interesų.
Prie Ukrainos sienų 100 tūkst. karių sutelkusią Rusiją Vakarai kaltina rengiantis galimai invazijai į provakarietišką savo kaimynę ir pagrasino beprecedentėmis sankcijomis, jei invazija įvyks. Pati Maskva neigia turinti tokių planų.
„Jei tai priklausytų nuo Rusijos, karo nebūtų. Mes nenorime karų“, – sakė S. Lavrovas interviu keturių Rusijos radijo stočių vadovams.
„Taip pat neleisime ignoruoti mūsų interesų“, – pridūrė jis.
S. Lavrovas kalbėjo JAV ir NATO pateikus atsakymus į Rusijos saugumo reikalavimus, iškeltus mainais į įtampos dėl Ukrainos mažinimą.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės praeitą mėnesį Vakarams pateiktuose projektuose yra reikalavimai nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijose, nesteigti naujų JAV karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.
Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad jai pateiktuose atsakymuose į jos susirūpinimą neatsižvelgiama, bet tolesnių derybų galimybės neatmetė.
S. Lavrovas penktadienį sakė, kad JAV atsakyme yra „racionalumo grūdų“ antraeiliais klausimais.
Jis pridūrė, kad JAV atsakymas yra „kone diplomatinio padorumo pavyzdys“, o NATO atsakymas yra itin „idealizuotas“.
„Man buvo truputį gėda už šiuos tekstus parašiusius žmones“, – sakė S. Lavrovas.
Pasak jo, tolesnės Vakarų sankcijos, tokios kaip priemonės asmeniškai prezidentui Vladimirui Putinui ar Rusijos atsiejimas nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, prilygtų ryšių su Rusija nutraukimui.
„Nemanau, kad tai atitinka kieno nors interesus“, – sakė jis.