Kreipdamasis į investuotojų konferenciją vaizdo įrašu, V. Putinas nepasakė, ar Maskva planuoja perkelti karius per Ukrainos sieną, kaip jau kelias savaites nuogąstauja Vakarai.

„Žiūrėkite, metų pradžioje jie kalbėjo apie galimą Rusijos karinę intervenciją į Ukrainą. Bet, kaip matote, tai neįvyko“, – sakė V. Putinas.

„Kalbama ne apie įsikišimą ar nesikišimą, kariavimą ar nekariavimą. Kalbama apie santykių pataisymą“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad svarbu atsižvelgti į visų šalių saugumo interesus. „Jei mes nuoširdžiai stengsimės to pasiekti, niekas nejaus pavojaus“, – tikino jis.

V. Putinas kreipėsi į investuotojus tuo metu, kai tarp Maskvos ir Briuselio tvyro įtampa, o NATO ieško būdų, kaip atremti naują Rusijos kariuomenės telkimą Ukrainos pasienyje. Kariuomenė iš naujo telkiama panašiai kaip pavasarį, kai Rusija sutraukė prie Ukrainos sienų maždaug 100 tūkst. karių, bet vėliau paskelbė juos atšaukusi.


V. Putinas antradienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis bus priversta imtis veiksmų, jei NATO peržengs „raudonąsias linijas“ Ukrainos reikaluose. Tam tikrų raketų sistemų dislokavimą Ukrainos teritorijoje Maskva, esą, traktuotų kaip pretekstą veikti.

„Jei Ukrainoje atsirastų kokia nors smogiamojo tipo sistema, skrydis iki Maskvos tetruktų 7–10 minučių, o jeigu būtų panaudotas hipergarsinis ginklas, prireiktų vos penkių minučių. Jūs tik įsivaizduokite“, – dėstė V. Putinas.

„Ką gi mums daryti tokiu atveju? Reaguodami į tokius gąsdinimus, turėsime sukurti kažką panašaus. Mes jau dabar galime tai padaryti“, – aiškino jis.

V. Putinas užsiminė apie ką tik sėkmingai pasibaigusius naujos iš jūros paleidžiamos hipergarsinės raketos bandymus.

„Tokių grėsmių [Ukrainoje] sukūrimas yra raudonųjų linijų peržengimas. Bet aš viliuosi, kad prie to nebus prieita. Viliuosi, kad viršų paims abiejų šalių, taip pat pasaulio bendruomenės sveikas protas, atsakomybė“, – sakė V. Putinas.

„Rusijos Federacijai tam tikrą nerimą kelia ir netoli jos sienų vykdomos didelio masto pratybos, įskaitant ir neplanuotas, kaip kad ganėtina neseniai nutiko Juodojoje jūroje, kai per 20 kilometrų nuo mūsų sienos skraidė strateginiai bombonešiai. <...> Naudojami labai tikslūs ginklai, gal ir atominiai ginklai“, – kalbėjo V. Putinas.

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo ruožtu pažėrė daugybę naujų kaltinimų Kijevui ir pareiškė, kad Rusija pasilieka teisę reaguoti, jei iškiltų grėsmė jos saugumui.

„Mes tiesiog neturime teisės atmesti galimybės, kad Kijevo režimas gali leistis į karinę avantiūrą. Visa tai kelia tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas. Jis kalbėjo kartu su kolega iš Brazilijos Carlosu Franca.

„Jei Vakarai nesugebės suvaldyti Ukrainos, bet, priešingai, ją kurstys, tada, žinoma, imsimės visų būtinų žingsnių, kad patikimai užtikrintume savo saugumą“, – sakė jis..

Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad savo kariuomenės judėjimu prie sienos Rusija siunčia „labai pavojingus“ signalus, ir perspėjo, kad jo kariuomenė pasirengusi atremti bet kokį puolimą.

JAV: bet kokia Rusijos agresija prieš Ukrainą sulauktų rimto atsako

Bet kokia nauja Rusijos agresija prieš Ukrainą sulauktų rimto atsako, antradienį Rygoje vykstančio NATO diplomatijos vadovų susitikimo kuluaruose pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.

Seniai suplanuotas susitikimas Latvijos sostinėje vyksta neramiu laikotarpiu NATO rytiniame sparne, sąjungininkams taip pat stengiantis suvaldyti migracijos krizę, dėl kurios Vakarų šalys kaltina Kremliaus remiamą autoritarinį Baltarusijos režimą.

Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, baiminasi, kad Maskva galbūt planuoja įsiveržti į Ukrainą ir įdėmiai stebi Rusijos pajėgų telkimą šalia šios šalies sienų.

„Bet kokie eskaluojantys Rusijos veiksmai keltų didelį susirūpinimą Jungtinėms Valstijoms, kaip ir Latvijai, o bet kokia atsinaujinusi agresija išprovokuotų rimtų padarinių“, – A. Blinkenas sakė per spaudos konferenciją su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi.

„Mes jau daug kartų matėme tokią Rusijos taktiką“, – nurodė jis.

Maskva, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymą ir remianti su Kijevo vyriausybe kovojančius separatistus, griežtai neigia planuojanti kokį nors antpuolį ir kaltina NATO kurstant įtampą.

NATO diplomatai sakė, kad blokui lieka neaiškūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimai, bet ministrai aptars atsarginius planus atvejui, jeigu Rusija iš tikrųjų įsiveržtų.

JAV vadovaujamas aljansas siekia pabrėžti, jog jeigu būtų sukelta grėsmė Ukrainai, Kremliui tai labai brangiai kainuotų, bet tuo pačiu blokas stengiasi neprovokuoti Maskvos tolesnės agresijos.

Pareigūnai tikisi, kad bus aptartos galimybės toliau teikti paramą Ukrainos kariuomenei ir galbūt sustiprinti NATO pajėgas palei bloko rytines sienas.

Tačiau jie nurodo, kad narystės NATO siekiančiai Ukrainai – kurios ministras į susitikimą atvyks trečiadienį, antrą derybų dieną, – netaikoma Aljanso kolektyvinės gynybos sąlyga.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Rusiją „pademonstruoti skaidrumą ir sumažinti įtampą“.

„Kariuomenės stiprinimas yra neprovokuotas ir nepaaiškinamas. Jis kelia įtampą ir neteisingo vertinimo riziką“, – sekmadienį Latvijoje sakė NATO vadovas J. Stoltenbergas.

NATO narės Lietuva, Latvija ir Lenkija taip pat susiduria su kita iš Rytų kylančia grėsme, kuriai per susitikimą Rygoje irgi turėtų būti skirta daug dėmesio.

Jos kaltina Maskvos sąjungininkę Baltarusiją prie jų sienų siunčiant tūkstančius migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų, ir tokiu būdu kurstant „hibridinę ataką“, laikomą atsaku į Minskui paskelbtas Europos Sąjungos sankcijas.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šiuos kaltinimus atmeta.

NATO reiškia solidarumą su savo rytinėmis narėmis, bet Aljanso vaidmuo iki šiol tebuvo antraplanis, nors per migrantų krizę įtampa kai kuriais momentais atrodydavo priartėjusi prie faktinės agresijos ribos.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda praėjusią savaitę per susitikimą su J. Stoltenbergu siūlė padidinti NATO rytiniame sparne dislokuojamas pajėgas.

Tačiau ketinimai inicijuoti skubias sąjungininkų konsultacijas pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, regis, kol kas buvo atidėti.

Per bendrą kelionę po Baltijos šalis J. Stoltenbergas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pažadėjo stiprinti bendradarbiavimą, siekiant atremti tokio pobūdžio iššūkius.

Daliai migrantų pradėjus keliauti atgal į Iraką, įtampa Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje šiek atlėgo, bet Varšuva ir Vilnius tvirtina, kad krizė toli gražu nesibaigė.

„Neabejotina, kad Lukašenkos režimas ir jį palaikančios jėgos toliau bandys Vakarų pasaulio vienybę ir gebėjimą reaguoti“, – praėjusią savaitę perspėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (87)