aA
Jungtinių Valstijų pasitraukimas iš Vidurinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties sukėlė „fundamentalių grėsmių“ visam pasauliui, pirmadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Vladimiras Putinas
© Sputnik / Scanpix

Rusija apgailestaudama priversta konstatuoti, kad vienašališkas JAV pasitraukimas iš INF sutarties, remiantis išgalvota priežastimi, vieno iš pagrindinių dokumentų ginkluotės kontrolės srityje sužlugdymas kuo rimčiausiai komplikavo padėtį pasaulyje, sukūrė fundamentalių grėsmių visiems“, – sakoma Kremliaus išplatintame V. Putino pranešime spaudai.

Prezidentas pažymėjo, kad „visa atsakomybė už tai, kas įvyko, tenka Amerikos pusei“.

„Vietoje tarptautinio saugumo problemų nuodugnaus svarstymo JAV tiesiog nubraukė daug metų vykdytas pastangas mažinti didelio masto karinio konflikto, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą, tikimybę“, – pridūrė V. Putinas.

„Negalime ignoruoti susiklosčiusios padėties, tenkintis niekuo nepagrįstais kolegų amerikiečių ir jų sąjungininkų pareiškimais apie taikos siekį“, – rašo jis.

Rugpjūčio 2 dieną Jungtinės Valstijos pasitraukė iš INF sutarties, pareiškusios, kad Maskvą pažeidinėjo šį susitarimą, draudžiantį abiem šalims turėti 500–5 500 km nuotolio nuo žemės paleidžiamų raketų, galinčių nešti ir branduolines, ir įprastas kovines galvutes.

Atsakydama Rusija oficialiai paskelbė šios svarbios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties galiojimo pabaigą, pažymėjusi, kad paktas žlugo „JAV iniciatyva“.

Vašingtonas daug metų kaltino Rusiją kuriant naujo tipo raketą 9M729, kuria, kaip teigia amerikiečiai, pažeidžiama INF sutartis. NATO palaikė šiuos kaltinimus.

Kaip nurodo NATO, raketos 9M729 gali nuskrieti maždaug 1,5 tūkst. kilometrų. Maskva tvirtina, kad jos skrieja tik 480 kilometrų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pernai spalio 20 dieną paskelbė apie ketinimus trauktis iš šio susitarimo. Gruodį valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareikalavo, kad Rusija per 60 dienų sunaikintų arba modifikuotų raketą 9M729.

Vėliau Vašingtonas sugriežtino savo poziciją ir pareiškė, kad jį tenkins tik patikrinamas raketos sunaikinimas.

V. Putinas pirmadienį taip pat paskelbė įpareigojęs Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijas, taip pat šalies žvalgybos agentūras stebėti, kaip JAV vystys ir dislokuos vidutinio ir mažo nuotolio raketas. Jis perspėjo, kad Rusija irgi gali pradėti kurti tokias raketas, nors Vašingtonas teigia, kad Maskva tokių ginklų turi jau ne vienus metus.

DELFI primena, kad praėjusį penktadienį Jungtinės Valstijos ir Rusija paskelbė svarbios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties galiojimo pabaigą, o šis žingsnis didina nuogąstavimų, kad abi supervalstybės gali atnaujinti didelio masto ginklavimosi varžybas.

Sutartis buvo laikoma pasaulinio saugumo užtikrinimo pagrindu. Nuogąstaujama, kad jai žlugus pavojus iškils ir naujajai Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarčiai, ribojančiai Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių. JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pridūrė, kad dėl šios Šaltojo karo sutarties žlugimo kalta Maskva, sąmoningai ją pažeidusi. „JAV pasitraukimas... iš sutarties įsigalioja šiandien“, – M. Pompeo sakė per vizitą Bankoke, kur vyksta Pietryčių Azijos bloko užsienio reikalų ministrų susitikimas. Kiek anksčiau Rusija irgi paskelbė, kad šis susitarimas yra „miręs“.

Abi šalys prieš kelis mėnesius pasiuntė signalų, kad ketina pasitraukti iš INF sutarties ir kaltino viena kitą pažeidus jo sąlygas. Panašūs kaltinimai skambėjo ir penktadienį. „Rusija yra visiškai atsakinga už šios sutarties iširimą“, – pabrėžė M. Pompeo. Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu paskelbė: „2019 metų rugpjūčio 2-ąją JAV iniciatyva Sovietų Sąjungos ir JAV sutartis dėl jų vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketų eliminavimo... buvo nutraukta.“ Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas anksčiau ragino Jungtines Valstijas baigus galioti sutarčiai įgyvendinti vidutinio nuotolio branduolinių raketų dislokavimo moratoriumą. „Pasiūlėme JAV ir kitoms NATO narėms apsvarstyti vidutinio nuotolio raketų dislokavimo moratoriumo paskelbimą“, – naujienų agentūrai TASS sakė S. Riabkovas.

„Šis moratoriumas būtų palyginamas su tuo, kurį jau paskelbė Vladimiras Putinas, kuriame sakoma, jog jeigu Jungtinės Valstijos nedislokuos savo įrangos tam tikruose regionuose, Rusija taip pat nuo to susilaikys“, – pridūrė viceministras. S. Riabkovas taip pat abejojo NATO pažadais nedislokuoti branduolinių raketų Europoje.

„Kol kas NATO narės tikina mus, kad nėra planų dėl galimo tokios branduolinės įrangos dislokavimo, – sakė jis. – Tačiau tokių patikinimų negalima priimti už gryną pinigą... Aljansas praeityje ne kartą sulaužė savo paties pažadus ir keitė savo paties planus.“

Vašingtonas ir Maskva seniai kaltina vienas kitą pažeidžiant 1987 metų INF sutartį ir abi šalys daug mėnesių planavo pasitraukimą iš jos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavimą sutartyje sustabdė kovą, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai paskelbus, kad ji atsisako šios sutarties.

Be įtariamų Rusijos pažeidimų, Vašingtonas priežastimi nurodė ir tai, kad INF sutartis suriša jam rankas, o kitos šalys, pirmiausia Kinija, turi laisvę.

„Dabar, kai sutartis baigėsi, matysime naujų ginklų kūrimą ir dislokavimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė karinis analitikas Pavelas Felgengaueris.

Jis pridūrė: „Rusija jau pasirengusi.“ V. Putinas naujus ginklus pirmą kartą aptarė praėjusių metų pabaigoje, klausantis aukšto rango karininkams, o daugiau detalių pateikė vasario mėnesį, JAV kaip tik pradėjus pasitraukimo iš INF sutarties procedūrą.

Be vidutinio nuotolio iš sausumos leidžiamų raketų Maskva planuoja sukurti raketų „Kalibr“, kurias sėkmingai naudojo karinis laivynas ir kurios buvo išbandytos Sirijoje, versiją sausumos pajėgoms.

Tačiau Rusiją riboja finansai. Šaliai sunku atsigauti po 2014 metų ekonominės krizės, kurią sukėlė sankcijos ir naftos kainų smukimas. Rusijos karinis biudžetas sudaro dešimtadalį JAV karinio biudžeto.

V. Putinas yra minėjęs, kad naujosios raketos turi būti kuriamos „nedidinant gynybos biudžeto“. Stebėtojai sako, kad nenoras didinti išlaidas gali būti palikimas iš Sovietų Sąjungos, kuri žlugo iš dalies dėl didžiulių išlaidų gynybai naštos.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
2.8095

Top naujienos

Lietuva Briuselyje pralaimėjo dar vieną mūšį: vairuotojams gresia dideli pokyčiai (60)

Menka viltis, kad naujasis Europos Parlamentas (EP) atsižvelgs į Lietuvos ir kitų ES rytinių...

Jau neslepia net agrooligarchai: dar pora metų – ir padėties nebepataisysi (169)

Tai, apie ką ilgai buvo kalbėta užuominomis, dabar kalbama pilnu balsu – iš Lietuvos žemės...

Naujausi partijų reitingai: kova dėl lyderystės – vis aršesnė, ekspertė kalba apie galimus pokyčius (134)

Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, kaip ir...

Valdantieji gausina pajėgas – Seime pasirašytas tarpfrakcijinis susitarimas papildyta (37)

Valdantieji ir naujausia Seimo frakcija, pasivadinusi „Lietuvos gerovei“ ketvirtadienį pasirašė...

Dvigubas Latvijos krepšinio apmaudas: liko ir be olimpinės atrankos (6)

Potencialiai dabartinė Latvijos rinktinė galėtų suburti bene talentingiausią sudėtį per visą...

Klaipėdos regione prasiautė lietus su kruša

Ketvirtadienį Priekulėje prasiautė lietus su kruša . Vaizdo įrašą moteris užfiksavo prieš...

Sutkus įvertino Masiulio darbą: kelių sektoriuje – drastiškas nuosmukis (104)

Situacija Lietuvos transporto sektoriuje blogėja, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)...

Po vaiko paviešintų vaizdo įrašų Kupiškyje globotojai gresia nelaisvė iki penkerių metų (88)

Toks atvejis, kai laikina globotoja įtariama smurtu prieš mažametį, yra pirmas, tvirtina vaiko...

Lietuva smuko žemyn FIBA reitingo lentelėje (75)

Po prasčiausio istorijoje pasirodymo planetos čempionate Kinijoje Lietuvos vyrų krepšinio...