Tokią nuomonę išsakė karo ekspertas Olegas Ždanovas, praneša 24 kanalas.

Pasak jo, tai įvyko rugsėjo viduryje per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) aukščiausiojo lygio susitikimą.

„Indijos ir Kinijos lyderiai pasakė V. Putinui, kad jis pradėjo karą netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, ir rekomendavo jį kuo greičiau nutraukti. Jis atsakė, kad pats to nori.“

„Tikėtina, kad iki šios datos – lapkričio 15 d. – V. Putinas norėjo užbaigti pagrindinį karo etapą ir pradėti derybas su Ukraina. Kremliaus vadovas derybų pradžią gali laikyti savo pergale. Jis taip pat galėtų teigti, kad taip galima užbaigti karą“, – pridūrė V. Ždanovas.

Ekspertas pridūrė, kad V. Putino pranešimas apie naujų Ukrainos teritorijų aneksiją pakeitė žaidimo taisykles.

„Kaip pažymėjo Ukrainos karinė ir politinė vadovybė, po tokio pareiškimo apie jokias derybas negali būti nė kalbos. Vienintelė Rusijos galimybė – karinis pralaimėjimas“.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad jos kariuomenė tęs kontrpuolimą prieš Rusiją šalies rytuose po to, kai Maskva aneksavo keturis Ukrainos regionus ir paragino Kyjivo kariuomenę nutraukti kovą.

„Bandydamas aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas bando pasisavinti teritorijas, kurių jis net fiziškai nekontroliuoja. Ukrainai niekas nesikeičia: mes ir toliau laisviname savo žemę ir žmones, atkuriame savo teritorinį vientisumą“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Europos Sąjungos vadovai penktadienį pažadėjo, kad „niekada nepripažins“ Rusijos įvykdytos neteisėtos dar keturių Ukrainos regionų aneksijos, ir apkaltino Kremlių keliant pavojų pasaulio saugumui.

„Griežtai atmetame ir nedviprasmiškai smerkiame Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių aneksiją“, – sakoma 27 šalių vadovų pareiškime.

Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.

Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

„Rusija kelia pavojų pasaulio saugumui“, – pareiškė ES vadovai, kaltindami Maskvą, kad ji „sąmoningai kenkia taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai ir akivaizdžiai pažeidžia pagrindines Ukrainos teises į nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, t. y. pagrindinius principus, įtvirtintus JT Chartijoje ir tarptautinėje teisėje“.

Lyderiai pasmerkė Kremliaus surengtus pseudoreferendumus ir paragino „visas valstybes ir tarptautines organizacijas nedviprasmiškai atmesti šią neteisėtą aneksiją“.

Minimos keturios teritorijos sudaro sausumos koridorių tarp Rusijos ir 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Šie penki regionai kartu sudaro apie 20 proc. Ukrainos, kurios pajėgos pastarosiomis savaitėmis atsikovoja vis daugiau žemių.

„Šie sprendimai yra niekiniai ir negaliojantys ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Krymas, Chersonas, Zaporižia, Doneckas ir Luhanskas yra Ukraina“, – sakoma ES pareiškime.

Blokas pareiškė, kad yra įsipareigojęs remti Ukrainos „teisėtą teisę“ susigrąžinti visos savo teritorijos kontrolę pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas.

V. Putinas yra pagrasinęs, kad, norėdamas išlaikyti teritorijos kontrolę, gali panaudoti branduolinius ginklus.

„Kremliaus branduoliniai grasinimai, karinė mobilizacija ir strategija, kuria siekiama melagingai pristatyti Ukrainos teritoriją kaip Rusijos teritoriją ir teigiama, kad karas dabar gali vykti Rusijos teritorijoje, nesutrikdys mūsų ryžto“, – sakė ES vadovai.

ES dėl karo Ukrainoje Maskvai paskelbė virtinę precedento neturinčių sankcijų, o Kyjivą aprūpino milijardų eurų vertės ginkluote.

Europos Komisija anksčiau šią savaitę pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, „dėl kurių Rusijos ekonomika neteks 7 mlrd. eurų pajamų“, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.

„Griežtinsime savo ribojamąsias priemones, kuriomis kovojame su neteisėtais Rusijos veiksmais. Jos dar labiau padidins spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų savo agresijos karą“, – sakoma ES pareiškime.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)