Rusijos prezidentas kasmet sako metinę kalbą – įvertina dabartinę padėtį šalyje ir pristato vidaus bei užsienio politikos kryptis. Šią tradiciją 1994 metais įvedė tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Jis metinį pranešimą skaitė šešis kartus, o ilgametis prezidentas V. Putinas – jau 16 kartų.
Rusijos prezidentas ilgiau nei valandą kalbėjo apie pandemiją, įvairias vidaus problemas, kol pagaliau perėjo prie užsienio politikos.
„Rusija turi savų interesų“ ir gins juos neperžengdama tarptautinės teisės rėmų, sakė V. Putinas.
Pasak jo, „deja“, tarptautinėje bendruomenėje atsirado tokių, kurie įprato prie „neteisėtų sankcijų“ ir bando primesti savo valią kitoms šalims.
V. Putinas paminėjo neramumų Baltarusijoje kurstymą ir tariamą bandymą nužudyti Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. Rusijos prezidentas priminė, kad ir buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius esą buvo nuverstas „per iš užsienio organizuotą perversmą“.
Rusijos valstybinė televizija pastarosiomis dienomis nuolat kartojo, kad Jungtinės Valstijos finansavo pasikėsinimą nužudyti Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką. Dabar akivaizdu, kodėl tai buvo daroma, – V. Putinas ką tik tai pateikė kaip faktą: „Tai peržengė visas įmanomas ribas.“
„Galima kaip nori žiūrėti į Janukovyčių, kurio vos nenužudė perversmo metu, galima kaip nori žiūrėti į Lukašenką, tačiau politinė žmogžudystė – tai jau virš visko, peržengtos visos ribos“, – kalbėjo V. Putinas.
Jis kalbėjo esą norintis gerų santykių net ir su tomis šalimis, su kuriomis santykiai šiuo metu kaip reikiant įtempti. Tačiau perspėjo: jeigu „gerais Rusijos“ ketinimais bus piktnaudžiaujama, Maskva reaguos greitai ir asimetriškai.
„O jeigu perversmas būtų įvykęs, kiek žmonių būtų nukentėję? Niekas apie tai nemąsto. Kaip ir negalvojo, kai vyko perversmas Ukrainoje. Nedraugiški veiksmai tęsiasi. Be jokios priežasties bandoma įgnybti Rusijai, tai naujas sportas. O mes laikomės susilaikę, kukliai, beveik neatsakome į nedraugiškas akcijas ir chamizmą. Norime turėti gerus santykius su tarptautinės bendruomenės nariais, tarp jų ir su tais, su kuriais pastaruoju metu, švelniai pasakius, nesiseka. Bet tie, kurie nori deginti tiltus, turi žinoti, kad Rusijos atsakas bus asimetrinis, greitas ir griežtas“, – pareiškė V. Putinas.
„Visi, kurie mus provokuos ar kels grėsmę mūsų interesams, pasigailės taip, kaip niekada nesigailėjo“, – pagrasino V. Putinas.
„Tikiuosi, kad nereikės peržengti raudonos linijos, o kada ji peržengta – mes patys nuspręsime“, – kalbėjo V. Putinas.
Jis keletą sakinių skyrė ir karybos klausimams, pažymėjo, kad karinių pajėgų modernizavimas vyksta nuolat. Anot V. Putino, šiuo metu maždaug trys ketvirtadaliai kariuomenės apginkluoti moderniausiais ginklais.
Rusijos prezidentas teigia, jog sparčiai modernizuojama branduolinė triada. Žadėjo, kad iki 2022 metų pabaigos jau bus prieinamos naujos „Sarmat“ raketos, pažymėjo, kad pagal tvarkaraštį vyksta ir hipergarsinės raketos „Kinžal“ darbai. V. Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi diskutuoti puolamųjų ir gynybos sistemų klausimais.
Rusijos vadovui pareiškus, kad tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ bus dislokuotos „pagal planą“ 2022-aisiais, salėje nušvito šypsenos ir plojimai. Pernai V. Putinas žadėjo, kad „Sarmat“ bus dislokuotos 2021-aisiais.
Šiųmetė V. Putino kalba truko beveik 1,5 val.
Kaip Laisvosios Europos radijo portale rašo žurnalistas Mike'as Eckelis, penktadienį Rusijos Federacijos Taryba – aukštieji šalies parlamento rūmai – rinksis į neeilinę sesiją, kurią sušaukė Federacijos Tarybos pirmininkė ir artima Vladimiro Putino sąjungininkė Valentina Matvijenko. Ji sakė, kad įstatymų leidėjai privalo būti pasirengę „greitai įgyvendinti“ viską, ką skelbs V. Putinas.
Pranešama apie padidintą saugumo pajėgų parengtį Minske
Kaip rašo M. Eckelis, sklandė daug gandų, ką Rusijos prezidentas V. Putinas ketina šiandien pranešti. Tarp daugiausia dėmesio sulaukusių temų – Rusijos santykiai su Baltarusija.
Pastarosiomis savaitėmis pasirodė nemažai pranešimų, susijusių su Baltarusija ir jos lyderiu Aliaksandru Lukašenka. Šalis nuo praeito rugpjūčio niekaip neišsivaduoja iš politinės krizės, kurią sukėlė prezidento perrinkimas, paskatinęs taikių protestų bangą.
A. Lukašenka neketina trauktis, greičiau priešingai – pasirodė ženklų, kad siekia glaudesnio ryšio su Maskva. Savaitgalį nuskambėjo skandalingas pareiškimas, kuriame A. Lukašenka tvirtina buvęs „JAV remiamo pasikėsinimo taikiniu“. Maskvoje policija ruošiasi atremti protestus, o pareigūnai Minske taip pat nesnaudžia, nors šiandien Baltarusijos sostinėje neplanuojama jokia akcija.
Baltarusijos žiniasklaida skelbia apie padidintą saugumo pajėgų parengtį Minske, nors priežasčių tam tarsi nėra.
Pakviestųjų skaičiaus neatskleidė
Pernai V. Putinas metinę kalbą sakė sausio 15 d., bet dėl koronaviruso pandemijos šiemet renginio formatas turėjo būti šiek tiek pakeistas.
Įprastai šiame renginyje dalyvauja apie 1 000 svečių: parlamentarai ir senatoriai, kabineto ir prezidento administracijos pareigūnai, vyriausieji Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismų teisėjai, Rusijos regionų vadovai ir kiti. Pernai prezidentas savo kalbą skaitė maždaug 1 300 žmonių auditorijai. Šiemet Kremlius neatskleidė pakviestųjų dalyvauti skaičiaus.
Žurnalistai įspėti visos ceremonijos metu dėvėti apsaugines veido kaukes ir laikytis socialinio atstumo. Visi dalyviai turėjo pateikti sertifikatus, patvirtinančius neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Šiais metais akreditacija suteikta tik 435 žurnalistams.
Renginio trukmė kiekvienais metais skirtinga. Ilgiausią kalbą V. Putinas sakė 2018 metais, ji truko beveik dvi valandas.
V. Putino kalbą temdo trečiadienį šalyje planuojamos masinės demonstracijos opozicionieriui Aleksejui Navalnui paremti. Kolonijoje kalintis A. Navalas prieš tris savaites pradėjo bado streiką dėl to, kad jam nesuteikiamas tinkamas medicininis gydymas. Policija įspėjo žmones nerengti nelegalių masinių sambūrių.
Šiuo metu Maskva yra įsitraukusi į diplomatinius ginčus su JAV ir Europa dėl Rusijos karių telkimo prie Ukrainos sienų ir virtinės šnipinėjimo skandalų, taip pat dėl Kremliaus kritiko A. Navalno sveikatos būklės.
Sulaikomi žmonės
Rusijos policija trečiadienį sulaikė dvi kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražyges – Liubovę Sobol ir atstovę spaudai Kirą Jarmyš, praneša „Reuters“.
Trečiadienį Rusijoje planuojami masiniai protestai A. Navalnui palaikyti.
L. Sobol ir K. Jarmyš sulaikytos Maskvoje.
Kolonijoje kalintis opozicionierius A. Navalnas sunkiai serga, jis tris savaites laikosi bado streiko. Jo komandos nariai paragino žmones visoje Rusijoje trečiadienį eiti į gatves ir reikalauti, kad A. Navalnui būtų suteiktas gydymas. Opozicionierius dar prieš paskelbdamas bado streiką skundėsi nugaros skausmais ir kojų bei rankų tirpimu.
Protestai planuojami daugiau kaip 100 Rusijos miestų.
Vyriausybė teigia, kad planuojami protestai neteisėti. Ankstesni protestai A. Navalnui paremti buvo išvaikyti jėga, sulaikyta tūkstančiai žmonių.
Stebėtojų grupės „OVD-Info“ teigimu, prieš trečiadienio protestus keliuose Rusijos regionuose sulaikyta mažiausiai 10 opozicijos aktyvistų. Policija taip pat surengė reidus A. Navalno šalininkų apartamentuose Sankt Peterburge, Krasnojarske ir Jekaterinburge.
