Gali būti, kad Turkijos vyriausybė buvo labai pasitikinti savo jėgomis arba labai naivi, – pastebėjo žurnalistai Maximilianas Poppas ir Christophas Sydowas. – Nesiėmusi jokių ypatingų saugumo priemonių, ji išsiuntė keletą karinių konvojų Idlibo provincija Murako kaimo kryptimi.

Ten yra vienas iš Turkijos armijos stebėjimo punktų.

Akivaizdu, kad prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas norėjo parodyti, jog jo vyriausybė nesėdi sudėjusi rankų, stebėdama neseniai prasidėjusius Sirijos karinius veiksmus prieš sukilėlius Idlibe.

Ko gero, tuo pačiu metu jis tikėjosi, kad Rusijos vyriausybė, svarbiausia Basharo al Assado sąjungininkė, užkirs kelią atakai prieš Turkijos dalinius. Dabar už šį neatsargumą teko sumokėti. Pirmadienį Turkijos vyriausybė pranešė, kad vienas iš konvojų buvo apšaudytas iš oro, tikėtina, Sirijos karinių oro pajėgų lėktuvų, teigiama straipsnyje.

Šis incidentas rodo, kaip greitai gali paaštrėti pilietinis karas Sirijoje, nepaisant to, kad jis trunka jau devynerius metus.

B. al Assadas ryžtingai nusiteikęs visiškai atkvoti Siriją iš sukilėlių, padedamas Maskvos ir Irano režimo. Bet kokiomis priemonėmis. Kol pasaulis daugiausia abejingai stebi katastrofą Sirijoje, tik Ankara aiškiai palaiko sukilėlius.

R. T. Erdoganas nori sukliudyti Assadui užimti Idlibą.

Praėjusių metų rudenį Erdoganas privertė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti ugnį ir laikinai sustabdė Idlibo puolimą. Tuomet abu prezidentai pareiškė, kad užtikrins taikaus miesto saugumą. Tačiau Erdoganas neištesėjo savo pažado imtis ryžtingų veiksmų prieš džihadistų grupuotę „Hayat Tahrir al Sham“, veikiančią Idlibe, o V. Putinas ir B. Assadas neatsisakė savo tikslo grąžinti provincijos valdžią Damaskui.

Dabar Erdoganui iškilo dilema: norėdamas rimtai pasipriešinti B. Assado puolimui, jis privalo į Idlibą nusiųsti gerokai daugiau karių, bet toks veiksmas sukels didelį nuo karo pavargusių turkų nepasitenkinimą. Kita vertus, be pastiprinimo jis priklausys nuo V. Putino malonės, argumentuoja „Der Spiegel“.

Nepaisant to, kad Turkijos karinį postą Murake beveik visiškai apsupo Sirijos kariuomenė ir jos sąjungininkai, Ankara neketina jo atsisakyti, tačiau būtent to akivaizdžiai reikalauja Maskva.

Kartą Turkija ir Rusija jau stovėjo ant karo slenksčio, kai 2015 m. Turkijos kariuomenė numušė Rusijai priklausantį lėktuvą Sirijos oro erdvėje. Vėliau, kai Erdoganas atsiprašė už šį incidentą, šalys susitaikė.

Tiesa, Rusijos ir Turkijos partnerystė gyvuoja grynai iš taktinių paskatų. Kaip rodo konvojaus užpuolimas, ji gali būti nutraukta bet kurią akimirką, jei kuriai nors iš šalių tai pasirodys priimtina, straipsnį užbaigia „Der Spiegel“.