Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad V. Putino nurodytas sąlygas santykiams normalizuoti Ukraina laiko neįgyvendinamomis.
„Sąlygų, kurias Ukrainai pateikė Rusijos prezidentas, įgyvendinimas prieštarauja Ukrainos visuomenės pasirinkimui. Nepriklausomai, suvereniai Ukrainai ir man, kaip mūsų šalies ministrui pirmininkui, tai atrodo neįmanoma“, – savo „Telegram“ kanale parašė D. Šmyhalis.
Televizijos kanalo ICTV eteryje jis pakartojo savo pareiškimą ir padėkojo ukrainiečiams, kurie išlieka ramūs, nes ramybė leidžia išsaugoti ekonominės ir makroekonominės situacijos stabilumą.
V. Putinas teigė, kad 2014 metais Maskvos įvykdyta Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio aneksija turėtų būti pripažinta tarptautiniu lygiu kaip „atspindinti vietos gyventojų pasirinkimą“.
„Klausimas skamba taip – kas iš abiejų šalių arba iš Kijevo pusės turėtų įvykti, kad, mūsų nuomone, padėtis būtų laikoma sureguliuota žvelgiant į ilgalaikę istorinę perspektyvą ir kad galėtume gyventi ramiai, kad nebūtų nė kalbos apie kokius nors konfliktus, juolab ginkluotus? Aš jums šią baisią paslaptį atskleisiu – galų gale čia nėra nieko slapta. Pirma, ką būtina visiems padaryti – pripažinti žmonių, kurie gyvena Sevastopolyje ir Kryme, pareikštą valią“, – žurnalistams sakė V. Putinas.
Pasak jo, Rusija aptarinėjo „šiuos klausimus per daug valandų trukdavusias derybas ir susitikimus su mūsų partneriais Europoje“ ir amerikiečiais.
Kremliaus vadovas sakė neva Krymo atvejis niekuo nesiskiria nuo Kosovo nepriklausomybės paskelbimo.
Krymo aneksiją, Rusijos įvykdytą po Ukrainoje įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, Vakarų šalys plačiai smerkė kaip tarptautinės teisės pažeidimą.
V. Putinas, gavęs parlamento leidimą naudoti kariuomenę už šalies ribų, antradienį taip pat paragino „demilitarizuoti“ Ukrainą.
„Jeigu vadinamieji partneriai pumpuos šiuolaikinius ginklus dabartinei Kijevo valdžiai, tuomet pagrindinis tikslas yra šiandieninės Ukrainos tam tikro laipsnio demilitarizacija, – sakė V. Putinas. – Tai vienintelis objektyviai kontroliuojamas faktorius, kurį galima stebėti ir į kurį galima reaguoti.“
Anot V. Putino, geriausia išeitis iš susidariusios padėties būtų, jei Kijevas atsisakytų savo planų stoti į NATO.
„Remiantis tuo, apie ką kalba daugelis, taip pat ir Vakarų sostinėse, geriausias būdas išspręsti šį klausimą būtų toks, kad mūsų kolegos Vakarų šalyse nesusikompromituotų – kad šiandieninė Kijevo valdžia pati atsisakytų stojimo į NATO. Iš esmės – realizuotų neutraliteto idėją“, – V. Putinas sakė žurnalistams.
V. Putinas pirmadienį sakydamas ilgą kalbą pareiškė, kad Ukrainos siekis įstoti į NATO kelia tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui.
„Mums žinoma Jungtinių Valstijų vadovybės pozicija ir žodžiai, kad aktyvūs koviniai veiksmai Ukrainos rytuose nepanaikina galimybės šios šalies įstojimui į NATO, jeigu ji sugebės atitikti Šiaurės Atlanto aljanso kriterijus“, – pridūrė V. Putinas.
„Ir tuo pačiu vėl ir vėl [Vakarai] stengiasi įtikinti mus, kad NATO – taiki ir griežtai gynybinė sąjunga. Esą jokių grėsmių Rusijai nėra. Vėl siūlo patikėti žodžiais, bet tokių žodžių tikrąją kainą mes gerai žinome“, – kalbėjo jis.
Šiuos komentarus V. Putinas išsakė kelios minutės prieš paskelbdamas, jog Rusija pripažins Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separastistų įkurtų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę. Kiek vėliau jis per ceremoniją Kremliuje kartu su šių separatistinių darinių lyderiais pasirašė įsakus dėl jų suvereniteto pripažinimo.
Nuo 2014 metų Rytų Ukrainoje besitęsiantis separatistinis konfliktas tarp Kijevo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų jau nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių.
Vakarų šalys anksčiau perspėjo, jog jeigu Maskva pripažins šias teritorijas, tai bus „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“.
Vakarai kaltina Rusiją, sutelkusią prie sienų su Ukraina daugiau kaip 150 tūkst. karių, planuojant pulti šią šalį. Maskva savo ruožtu neigia ketinanti pradėti invaziją.
D. Kuleba: Ukrainai diplomatinius santykius su Rusija reikėjo nutraukti dar 2014-aisiais
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė apgailestaujantis, kad Kijevas dar 2014 metais nenutraukė diplomatinių santykių su Rusija.
„Pasirašiau oficialų pasiūlymą Ukrainos prezidentui dėl diplomatinių santykių su Rusija nutraukimo. Manau ir visuomet maniau, kad tai turėjo būti padaryta dar 2014-aisiais. Deja, tuomet toks sprendimas nebuvo priimtas“, – sakė D. Kuleba per antradienio spaudos konferenciją Ukrainos ambasadoje Vašingtone.
„Išanalizavome visas galimas pasekmes ir scenarijus, jei priimtume šį sprendimą, ir padarėme išvadą, kad sprendimas savalaikis, apgalvotas ir atitinkantis Ukrainos interesus“, – sakė jis.
„Prezidentas priims atitinkamą sprendimą, o tada iš tikrųjų paskelbsime savo oficialią poziciją ir tai reikš diplomatinių santykių nutraukimą“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, Ukraina ambasadoriaus Rusijoje neturi nuo 2014 metų, o ukrainiečių laikinojo reikalų patikėtinio Rusijoje pareigas einantis Vasylis Pokotyla buvo atšauktas į Kijevą.
Anksčiau antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė svarstysiantis Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymą nutraukti diplomatinius santykius su Rusija.
Maskva 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir jau aštuonerius metus kursto separatistinį konfliktą rytiniuose šalies rajonuose, per kurį žuvo daugiau nei 14 tūkst. žmonių.
NATO: Rusija ruošiasi „plataus masto“ Ukrainos puolimui
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos toliau ruošiasi Ukrainos atakai, Maskvai pripažinus dviejų separatistinių regionų nepriklausomybę.
„Visi ženklai rodo, kad Rusija ir toliau planuoja plataus masto puolimą prieš Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Ukrainos pasiuntiniu.
„Matome, kad vis daugiau pajėgų palieka stovyklas, yra išrikiuoti kovai bei ruošiasi smogti“, – kalbėjo Aljanso vadovas.
Pasak J. Stoltenbergo, praeitą naktį dar „daugiau Rusijos karių“ kirto Ukrainos sieną ir atvyko į Kremliaus remiamas teritorijas.
„Matome tolesnę invaziją į šalį, į kurią jau yra įsiveržta“, – kalbėjo jis.
Maskva 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir jau aštuonerius metus kursto separatistinį konfliktą rytiniuose šalies rajonuose, per kurį žuvo daugiau nei 14 tūkst. žmonių.
Rusijos prezidentas V. Putinas pirmadienį vėl pabandė perbraižyti Rusijos provakarietiškos kaimyninės sienas, pripažindamas jos separatistinių regionų nepriklausomybę.
V. Putinas perspėjo, kad, prireikus, gali pasiųsti karių į separatistų kontroliuojamas teritorijas.
Vakarai šį Kremliaus žingsnį pasmerkė ir ketina įvesti naujas sankcijas Maskvai.
Tuo metu augant įtampai santykiuose su Maskva NATO sąjungininkės, su JAV priešakyje, jau dislokavo tūkstančius karių, stiprindamos rytinį aljanso flangą.
Pasak J. Stoltenbergo, NATO prieš kelias savaites padidino savo reagavimo pajėgų parengtį, turi 100 kovinėje parengtyje esančių naikintuvų ir dar 120 laivų jūroje.