aA
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengė metinę spaudos konferenciją, kurios metu atsakė į žurnalistų iš viso pasaulio klausimus. Šįkart spaudos konferencija truko 4 valandas ir 18 minučių.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© AFP / Scanpix

Tai jau 15-oji tokia V. Putino metinė spaudos konferencija nuo pirmosios jo kadencijos 2000-aisiais. Į šių metų konferenciją akredituotas rekordinis žurnalistų skaičius – 1 895. Pernai į metinę Rusijos prezidento spaudos konferenciją susirinko 1 702 žurnalistai.

Pirmoji tokia V. Putino spaudos konferencija 2001 metais pritraukė daugiau kaip 500 žurnalistų. Nuo 2001-ųjų, išskyrus 2008–2012 metus, kai jis ėjo Rusijos premjero pareigas, V. Putinas kasmet rengė metines spaudos konferencijas. Prezidentas atsakinėja į žiniasklaidos klausimus, o renginys transliuojamas tiesiogiai.

Pirmoji metinė V. Putino spaudos konferencija buvo trumpiausia, ji truko 1 val. 35 minutes. Ilgiausia iki šiol konferencija įvyko 2008 metais, trukusi net 4 val. 40 min. Konferencijos trukmė priklauso nuo paties prezidento.

Pernai V. Putinas metinę spaudos konferenciją rengė gruodžio 20-ąją, ji truko 3 val. 43 minutes. Rusijos vadovas atsakė į 53-ų žiniasklaidos priemonių klausimus. Įprastai daugiausia dėmesio skiriama problemoms Rusijos viduje ir užsienio politikai.

BBC žurnalistė: kada pripažinsite informaciją apie savo dukteris?

BBC Rusijos tarnybos korespondentė paklausė V. Putino apie jo šeimą, konkrečiai – dukteris. Sklando gandai, kad moteris, vardu Katerina Tichonova, yra Rusijos prezidento dukra.

„Kada pripažinsite informaciją apie savo dukteris?“ – paklausė moteris.

V. Putinas niekada viešai nekalba apie savo šeimą, ir Kremlius niekada tokios informacijos, kurią prieš porą metų paskelbė „Reuters“, nepatvirtino.

K. Tichonova – milijardais dolerių vertinamo aukštųjų technologijų projekto vadovė – pastaruoju metu nešmėžuoja Rusijos naujienų pranešimuose. Ji taip pat garsėja ir kaip šokėja.

Atsakydamas į klausimą, V. Putinas kalbą nukreipė į aukštųjų technologijų projektų vystymą Rusijoje. Faktą, jog klausimas buvo, ar K. Tichonova yra jo dukra, jis tiesiog ignoravo.

Putinas: buvusių SSRS šalių atsisakymas dalyvauti gegužės 9 dienos parade būtų klaida

V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad buvusių SSRS šalių atsisakymas dalyvauti 75-ųjų pergalės metinių minėjime, gegužės 9-osios parade Maskvoje, būtų didelė klaida.

„Jei kas nors neatvažiuos dėl kažkokių dabartinių mūsų tarpvalstybinių santykių ypatumų, tai, manau, būtų didelė jų klaida. Tai reikš, kad jie nerodo deramos pagarbos tiems žmonėms, kurie kovojo ir atidavė savo gyvybę už jų pačių Tėvynės nepriklausomybę“, – kalbėjo V. Putinas per tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją.

Taip jis atsakė į žurnalisto klausimą, ar nesigaili, kad bendroje nugalėtojų kolonoje nebus kariškių iš visų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, įskaitant Ukrainą ir Sakartvelą.

Anksčiau Rusijos prezidentas pakvietė Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių kariškių atstovus dalyvauti 2020 metų gegužės 9-osios renginiuose Raudonojoje aikštėje, skirtuose 75-osioms pergalės Antrajame pasauliniame kare metinėms paminėti.

2015 metais Vakarų šalių lyderiai ignoravo kvietimus dalyvauti 70-ųjų pergalės metinių minėjime Maskvoje dėl numanomo Rusijos vaidmens turint omeny Ukrainos krizę, todėl V. Putinas tą dieną sutiko Kinijos, Kubos ir kitų Kremliui draugiškų veikėjų draugijoje.

Europoje Pergalės diena minima gegužės 8-ąją, kai 1945 metais Europoje nacių Vokietijos pasidavimu baigėsi Antrasis pasaulinis karas.

„Dėl I. Golunovo sulaikymo penkiems teisėsaugininkams iškeltos bylos“

Rusijoje penkiems teisėsaugininkams iškeltos baudžiamosios bylos dėl vadinamosios Golunovo bylos, ketvirtadienį pranešė prezidentas V. Putinas.

Nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ žurnalistas Ivanas Golunovas birželio 6 dieną buvo sulaikytas Maskvoje ir apkaltintas narkotikų platinimu, tačiau po kelių dienų paleistas dėl įrodymų stokos.

I. Golunovo areštas išprovokavo didelį visuomenės pasipiktinimą ir beprecedentį solidarumą.

„Noriu jus informuoti, kad nuo pareigų nušalinti penki asmenys iš atitinkamų Vidaus reikalų ministerijos tarnybų. Jie visi atleisti iš Vidaus reikalų ministerijos organų. Visiems jiems iškeltos baudžiamosios bylos“, – sakė V. Putinas per tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją.

Jis nurodė, kad tyrimą atlieka Tyrimų komitetas.

V. Putinas taip pat nurodė neturįs informacijos apie asmenis, kurių užsakymu žurnalistui buvo pakišti narkotikai.

„Dėl užsakovų kol kas neturiu informacijos“, – sakė prezidentas.

I. Golunovo advokatas Sergejus Badamšinas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad nieko nežino apie baudžiamąsias bylas penkiems VRM darbuotojams, dalyvavusiems sulaikant ir apieškant žurnalistą.

„Nieko apie tai nežinau. Bet jeigu prezidentas tai pasakė, matyt, jis geriau žino“, – sakė S. Badamšinas.

Sulaikytas I. Golunovas tvirtino, kad narkotikai jam pakišti, o baudžiamoji byla susijusi su jo rinkta medžiaga apie ritualinių paslaugų verslą.

Iš pradžių žurnalisto bylą tyrė sostinės policija. Jį paleidus, Maskvos policija, toliau tirdama narkotikų bylą, kurioje I. Golunovas buvo kaltinamasis, pradėjo patikrinimus žurnalistą sulaikiusių pareigūnų atžvilgiu. Vėliau Generalinė prokuratūra perdavė šią bylą Tyrimų komitetui.

Praėjus septyniems mėnesiams po I. Golunovo paleidimo byloje vis dar nėra įtariamųjų. Gruodį žurnalistas kreipėsi į Federalinę saugumo tarnybą su prašymu atlikti patikrinimus jį sulaikant dalyvavusių policininkų atžvilgiu, nes Federalinė saugumo tarnyba (FSB), anot jo, nieko nedaro.

Redakcija „Meduza“ dirba Latvijoje, siekdama apeiti cenzūrą, tačiau kai kurie portalo žurnalistai gyvena Rusijoje.

V. Putinas yra prieš, kad V. Leninas būtų išneštas iš mauzoliejaus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad dabar negalima išnešti Vladimiro Lenino palaikų iš mauzoliejaus, nes daugeliui rusų jis reiškia „atmintį“. „Ir apskritai perlaidojimo klausimas dabar nėra labai svarbus“, – pareiškė jis ketvirtadienį per didelę spaudos konferenciją, praneša „Interfax“.

Anot Rusijos prezidento, iki šiol daugelis žmonių sieja su V. Leninu savo gyvenimą ir praeities laimėjimus. Tokiomis aplinkybėmis būtų teisingiausia „tiesiog žengti į priekį ir vystytis“, sakė jis.

V. Putinas taip pat pareiškė laikąs V. Leniną ne valstybės veikėju, o veikiau revoliucionieriumi. Jo manymu, V. Lenino sprendimai dėl šalies sandaros turėjo neigiamų padarinių geopolitiniu požiūriu, į kurį tada nebuvo atsižvelgta.

Konfederacinės valstybės, o ne federacijos kūrimas nulėmė tai, kad tautos buvo susietos su tam tikromis teritorijomis ir gavo apsisprendimo, netgi atsiskyrimo teisę. Kadangi šios teritorijos ne visada atitiko istorines tautų gyvenamąsias vietas, atsirado „skausmingų taškų“, teigė Rusijos prezidentas.

„Jų ir dabar esama tarp buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Ir net Rusijos Federacijoje du tūkstančiai tokių taškų: tik paleisk sekundei – maža nepasirodys“, – įspėjo V. Putinas.

Jo nuomone, Rusijos ir Ukrainos santykiuose susiklosčiusią situaciją taip pat galima laikyti vienu iš V. Lenino vykdytos decentralizacijos padarinių.


Ši kadencija V. Putinui – jau ketvirtoji. Dvi pirmosios politiko kadencijos Rusijos prezidento poste truko po ketverius metus, tačiau vėliau prezidento kadencija buvo pailginta iki šešerių metų. V. Putinas prezidentavo nuo 2000 iki 2008-ųjų, tada ėjo premjero pareigas, o 2012 metais vėl tapo prezidentu.

Apie sąjunginę valstybę: tai labai didžiulis darbas

Atsakydamas į klausimą apie sąjunginę valstybę ir ar gali V. Putinas jai vadovauti po 2024 metų, Rusijos prezidentas pareiškė, kad „sąjunginės valstybės įkūrimas būtų buvęs teisingas sprendimas, tačiau, deja, dauguma užsibrėžtų užduočių taip ir liko neįgyvendintos“.

Rusijos prezidento teigimu, rusai ir baltarusiai – praktiškai viena tauta, tačiau sprendimas kurti sąjunginę valstybę neįvykdytas net 90 proc.

„Mums pavyko pasiekti pačių žemiausių energijos kainų Baltarusijai“, – priminė Rusijos prezidentas. Anot jo, dujų kaina Baltarusijai ir Europos Sąjungai skiriasi net keturis kartus.

„Dotuojame dujų kainas daliai regionų, įskaitant Smolensko sritį, besiribojančią su Baltarusija. Tai labiausiai dotuojamas regionas... Jeigu dotacijų būtų dar daugiau, visai Baltarusijai, tai būtų labai keista“, – kalbėjo prezidentas.

V. Putinas pripažino, kad tai visgi galima padaryti, tik reikia kitų įstatymų, priimtų jau sąjunginės valstybės.

„Tai labai didžiulis darbas“, – pripažino V. Putinas. Jį galima įvykdyti tik tuo atveju, jeigu būtų pakankamai noro. Rusijai jo esą nestinga. Prezidentas patikino, kad Minskas gavo 7 mlrd. dolerių paskolų. Rusija palaiko Baltarusiją visais įmanomais kanalais.

„Mes ramiai ir nesiblaškydami dirbame“, – pareiškė Rusijos prezidentas ir patikino, kad kartu su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka priėmė sprendimą paspartinti sąjunginės valstybės integracijos procesus. Į klausimą dėl vadovavimo minėtam dariniui V. Putinas neatsakė.

DELFI primena, kad sąjunginės valstybės sudarymas minimas kaip vienas iš variantų, kaip V. Putinas galėtų likti valdžioje po 2024 metų.

Apie čečėno Berlyne nužudymą: jis buvo šaltakraujis žudikas

Žurnalistas iš „Spiegel“ Maskvos skyriaus pasiteiravo apie čečėno Zelimchano Changošvilio nužudymą Berlyne: iš Rusijos ir Vokietijos plaukia skirtinga informacija – kas gi teisus? Klausė ir apie patį nužudytąjį.

„Changošvilio išdavimo klausimą sprendė specialiosios tarnybos, tačiau oficialios užklausos nebuvo“, – sakė V. Putinas.

Prezidentas pakartojo, ką jau sakė per spaudos konferenciją Paryžiuje: „Changošvilis buvo šaltakraujis žudikas. Vien per vieną ataką Kaukaze pražudė 98 žmones. Tokie žmonės – teroristai, žudikai, o laisvai vaikščiojo vienos iš Europos sostinių gatvėse.“

V. Putinas – apie Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją: cinizmo viršūnė

„Rossijskaja gazeta“ domėjosi, kaip Rusijos prezidentas vertina Europos Parlamento (EP) rezoliuciją dėl totalitarizmo, stalinizmo, nacizmo ir fašizmo.

Šių metų rugsėjį EP priimtoje rezoliucijoje, prie kurios rengimo prisidėjo ir Lietuvoje išrinkti europarlamentarai, reiškiamas susirūpinimas dėl šiandieninės Rusijos vadovybės pastangų iškreipti istorinius faktus ir pateisinti sovietinio režimo nusikaltimus. EP teigimu, tai yra „pavojinga prieš demokratinę Europą nukreipto informacinio karo dalis“.

Pasak EP, Rusija turi nustoti šlovinti stalinizmą, o ES šalys turi tinkamai įvertinti totalitarinių režimų nusikaltimus.

Rusijos virsmas demokratine valstybe nebus sėkmingas, kol šalis toliau pateisins komunistinius nusikaltimus ir šlovins sovietinį totalitarinį režimą, įsitikinę EP nariai.

V. Putinas kritikavo šią rezoliuciją sakydamas, kad ji „nepriimtina“ ir yra „cinizmo viršūnė“.

„Mūsų tauta tapo pirmąja to totalitarizmo auka, mes jį pasmerkėme. Tik lyginti nacizmą ir Sovietų Sąjungą – nederama. Negi žmonės skaityti ir rašyti nemoka. Tegul susipažįsta su dokumentais, tegul pasidomi Miuncheno susitarimu, kaip elgėsi Lenkija, kaip elgėsi Sovietų Sąjunga, siūlydama įkurti antifašistinį frontą“, – sakė V. Putinas.

„Ketinu parašyti ir paskelbti straipsnį šia tema. Jau paprašiau kolegų man iš archyvų parengti dokumentų“, – pridūrė prezidentas.

DELFI jau rašė, kad ši rezoliucija Rusijoje sukėlė emocijų bangą.

Keis Konstituciją?


Klausimas, kas pakeis V. Putiną Rusijos prezidento poste 2024 metais, tampa vis aktualesnis, mat dabartinė V. Putino kadencija yra jau antroji iš eilės.

Panašu, kad apie tai aktyviai galvoja ir pats V. Putinas. Ketvirtadienį jis pareiškė, kad šalies Konstitucijos straipsnius dėl prezidento kadencijos terminų galima būtų pakeisti „nors ir dabar“.

Be to, pabrėžė, kad pirmasis Konstitucijos straipsnis nepajudinamas, o visa kita galima keisti.

„Tik priimti naują Konstituciją nėra reikalo. Turime esminių dalykų, kurie puikiai įtvirtinti, ir kuriuos mums dar reikia įgyvendinti“, – pridūrė prezidentas.

Pasak V. Putino, iš Konstitucijos būtų galima tiesiog išbraukti žodžius „iš eilės“, kurie numato, kad po antrosios iš eilės kadencijos prezidentas turi užleisti vietą kažkam kitam.

Anot V. Putino, labai svarbu pritaikyti pokyčių plečiant parlamento įgaliojimus, prezidento ir vyriausybės prerogatyvas, tik tai būtina daryti „atlikus namų darbus, padiskutavus su visuomene ir labai atsargiai“.

V. Putino ne kartą klausė, kas galėtų tapti jo įpėdiniu, tačiau Rusijos Federacijos prezidentas kiekvieną kartą tokias užklausas atmetė kaip ankstyvas.

Ekspertai neatmeta galimybės, kad šiuo atveju kalbama ne apie galimybę pratęsti prezidento kadenciją.

„O gal priešingai? Neduoti ateinančioms Rusijos vadovų kartoms rokiruočių galimybės? Juk galima suprasti ir vienaip, ir kitaip“, – BBC pakomentavo V. Putino žodžius politologas Konstantinas Kalačiovas.

Ką tiksliai norėjo pasakyti V. Putinas kalbėdamas apie Konstitucijos pakeitimą, kol kas neaišku.

Tuo metu Michailas Chodorkovskis pastebi, kad antrajame Konstitucijos skyriuje, kurį, pasak V. Putino, keisti galima, yra apibrėžtos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.

„Rusija iki metų pabaigos pasirengusi pratęsti naująją START sutartį“

Rusija iki metų pabaigos pasirengusi pratęsti naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, ketvirtadienį pareiškė V. Putinas.

„Pateikėme savo pasiūlymą. Aš jau kalbėjau, noriu dar kartą pakartoti: mes iki pat metų pabaigos esame pasirengę paprasčiausiai imti ir pratęsti esamą naująją START sutartį“, – sakė V. Putinas per tradicinę didelę metų pabaigos spaudos konferenciją.

„Jei rytoj mums paštu atsiųs... Arba mes pasirengę pasirašyti ir nusiųsti į Vašingtoną – tegul padeda ten savo parašus atitinkami vadovai, tarp jų prezidentas“, – sakė Rusijos lyderis, bet pridūrė: „Kol kas nėra jokių atsakymų į visus mūsų pasiūlymus.“

„Jei nebus naujosios START, tai iš viso pasaulyje nebus nieko, kas sulaikytų ginklavimosi varžybas, o tai, mano nuomone, blogai“, – pabrėžė jis.

Naujoji START sutartis – tai 2011 metų vasario 5-ąją įsigaliojęs dvišalis Rusijos ir JAV susitarimas, ribojantis Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių. Sutarties galiojimo laikas – 10 metų, bet numatyta galimybė ją abipusiu susitarimu pratęsti dar penkeriems metams.

Šių metų vasario 5 dieną prasidėjo kontrolinis sutarties įvykdymo terminas; pagal jo sąlygas Rusijai ir JAV turi likti iki 1 550 dislokuotų branduolinių galvučių ir iki 700 dislokuotų jas nešti galinčių tarpžemyninių balistinių raketų, povandeninių laivų balistinių raketų ir sunkiųjų bombonešių arba iki 800 dislokuotų ir nedislokuotų nešėjų.

Maskva ne kartą ragino Vašingtoną kuo greičiau pradėti realias derybas dėl naujosios START sutarties pratęsimo. Tačiau amerikiečiai delsia atsakyti, o JAV prezidento D. Trumpo padėjėjas T. Morrisonas gegužės pabaigoje pareiškė, kad prezidentas dėl šios sutarties likimo tikriausiai apsispręs tik 2020 metais.

V. Putinas apie Trumpo apkaltą: pramanyti kaltinimai


V. Putinas sulaukė klausimo apie Jungtinių Valstijų sankcijas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltą (apie ją skaitykite čia) – Ką būtų galima padaryti, kad dialogas su JAV atgytų ir pavyktų išsaugoti susitarimą dėl strateginės ginkluotės.

„D. Trumpą nori nuversti nuo valdžios, argumentuodami pramanytais kaltinimais. JAV sprendimas atsilieps ir tarptautiniams santykiams, mes elgsimės veidrodiniu principu. Tai nieko gero nežada, tai nedraugiški veiksmai Rusijos atžvilgiu. Bent jau žada padėti Ukrainai išlaikyti dujų tranzitą. Nors jeigu tikrai norėtų padėti, duotų pinigų“, – atsakė V. Putinas. Salėje nuskambėjo pavieniai aplodismentai.

„Kalbant apie mūsų tolesnį dialogą iki D. Trumpo prezidentavimo pabaigos, jūs jau lyg keliate klausimą, kad jis baigiasi. Aš tuo kaip tik abejoju. Dar laukia Senatas, o ten respublikonai, kaip man žinoma, turi daugumą“, – sakė V. Putinas per tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją.

„Vargu bau jie norės nušalinti nuo valdžios savo partijos atstovą dėl kažkokių, mano požiūriu, visiškai išgalvotų priežasčių“, – sakė jis.

Trečiadienį JAV Atstovų Rūmai nubalsavo už apkaltą D. Trumpui dėl telefoninio pokalbio, per kurį jis spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį inicijuoti tyrimą jo potencialaus varžovo 2020-ųjų rinkimuose Joe Bideno atžvilgiu.

V. Putinas sakė manąs, jog demokratai panaudojo tai kaip pretekstą apkaltai, kai jiems nepavyko įspeisti D. Trumpo į kampą dėl tariamo Maskvos kišimosi į prezidento rinkimus, kuriuose jis iškovojo netikėtą pergalę.

„Viena rinkimus pralaimėjusi partija, Demokratų partija, siekia rezultatų jau kitomis priemonėmis ir pateikia D. Trumpui kaltinimą susimokius su Rusija. Vėliau paaiškėja, kad jokio sąmokslo nebuvo. Tai negali būti apkaltos pagrindas“, – kalbėjo Rusijos vadovas.

„Tada jie sugalvojo kažkokį spaudimą Ukrainai“, – pridūrė jis.

V. Putinas: Rusijai reikia Ukrainos dujų tranzito koridoriaus

Rusija suinteresuota ne tik pasirašyti dujų tranzito sutartį su Ukraina, bet ir ją vykdyti, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad mes neketiname pasirašyti sutartį tikram laikui tam, jog po to nutrauktume tranzitą. Ne. Mes tuo nesuinteresuoti. Tai patogus maršrutas, mes norime“, – sakė V. Putinas per tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją.

„Bet aš manau, kad mes susitarsime. Beje, mes judame link šių susitarimų. Mes sieksime, kad Ukrainos pusė šiais susitarimais būtų patenkinta. Mes neturime jokio noro bloginti situaciją energetikos sektoriuje, kažkaip tuo pasinaudoti. Mes norime, kad Ukraina gautų normalius išteklius ir kad mūsų vartotojai Europoje būtų ramūs dėl to, jog mūsų santykiai su kaimynais yra normalūs“, – pridūrė jis.

„Beje, maršrutas per Ukrainą iki Europos yra ilgesnis nei per Baltijos jūrą, ir mums brangesnis. Tačiau nepaisant to, į Vidurio ir Pietų Europą tai – taip pat yra nusistovėjęs maršrutas, geras, ir esame pasirengę jį išsaugoti“, – pabrėžė V. Putinas.

Jis pakartojo, jog Rusija pasirengusi pasiūlyti Ukrainai gamtinių dujų su 20-25 proc. kainos nuolaida.

Komentuodamas Stokholmo tarptautinio arbitražo sprendimą, kuriuo „Gazprom“ tapo Ukrainos „Naftogaz“ skolingas 2,6 mlrd. JAV dolerių, V. Putinas priminė, jog Ukraina skolinga Rusijai 3 mlrd. JAV dolerių už taip ir neišpirktą obligacijų emisiją.

V. Putino žodžiais, tarptautinis arbitražas priėmė sprendimą dėl Rusijos-Ukrainos tranzito sutarties, „tai yra tiesa, ir mes privalome tai įvertinti“.

„Kita vertus, atkreipiu jūsų dėmesį, kad dalis mūsų rezervinių lėšų investuota į Ukrainos vertybinius popierius. Yra Londono teismo sprendimas dėl to, jis nevykdomas“, – akcentavo V. Putinas.

Ketvirtadienį Berlyne bus pratęstos Ukrainos ir Rusijos derybos dėl gamtinių dujų tranzito nuo 2020-ųjų, tarpininkaujant Europos Komisijai, šįkart politiniu lygmeniu, kuriose iš Rusijos pusės dalyvaus energetikos ministras Aleksandras Novakas ir „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.

„Gazprom“ ir „Naftogaz“ sutartis dėl dujų tranzito baigs galioti šių metų pabaigoje.

Bene pagrindinė kliūtis naujai sutarčiai, kuri, Ukrainos manymu, gali būti tik ilgalaikė, o Rusiją tenkintų ir trumpalaikė ar dabartinės pratęsimas, yra Maskvos reikalavimas Kijevui atsisakyti pretenzijų tarptautiniame arbitraže.

Gruodžio 10-ąją Paryžiuje susitikusiems Rusijos ir Ukrainos prezidentams Vladimirui Putinui ir Volodymyrui Zelenskiui kliūčių rusiškų dujų tranzito pratęsimui nuo 2020 metų pašalinti nepavyko.

Putinas: mane nustebino Zelenskio pareiškimas


Spaudos konferencijoje paprašytas charakterizuoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, V. Putinas sakė, kad tai daryti būtų nekorektiška.

„Necharakterizuoju savo kolegų, netgi tų, kurie jau nebevadovauja. Tik istorines asmenybes. Apie dabartinius kažkaip liežuvis nesiverčia“, – sakė V. Putinas.

Iš to paties žurnalisto jis sulaukė klausimų ir apie Normandijos ketverto susitikimą Paryžiuje ir Minsko protokolų įgyvendinimą.

„Mane nustebino V. Zelenskio pareiškimas, kai jis išvyko iš Paryžiaus, esą, buvo galima peržiūrėti Minsko susitarimus. Bet tokiu atveju situacija gali atsidurti aklavietėje. Juk susitarimų esmė – įstatymas dėl ypatingo Donbaso statuso, kurį būtina įtraukti į Ukrainos konstituciją. Ukrainos valdžia, panašu, to nenori. Tai stebina“, – pareiškė V. Putinas.

V. Putinas tikino esąs pasiruošęs dar kartą susitikti su V. Zelenskiu.

Ukrainos naujienų agentūros UNIAN korespondentas klausė, kada bus grąžinti 3 mlrd. dolerių už dujas. Ir iš viso – ar laukti dujų karo. Taip pat teiravosi, kada Donbase bus išformuota okupacinė valdžia.


Ukrainos žurnalistas Romanas Cimbaliukas
Ukrainos žurnalistas Romanas Cimbaliukas
© Itar-Tass / Scanpix

„Ukrainos interesus Minske ginęs buvęs prezidentas Petro Porošenka norėjo, kad Minsko susitarimus pasirašytų ir nepripažintos respublikos, o jos tai padaryti atsisakė. Ukraina pati pripažįsta, kad tokia valdžia egzistuoja“, – apie Donbaso „valdžią“ atsakė V. Putinas.

Jis vėl kartojo esą Ukrainoje užsienio pajėgų nėra.

„Yra savigynos pajėgos, bet jas sudaro vietiniai. Manęs vis klausinėja, iš kur pas juos tankai. Pasaulyje daug panašių konfliktų. Iš kur visi ima techniką? Iš valstybinių jėgų, kurios jiems simpatizuoja. Samdinių turi abi pusės, bet jie nėra pajėgų pagrindas“, – tikino prezidentas.

„Sakau jums visiškai atvirai: Ukrainos valdžia nenori spręsti šio klausimo (karinio konflikto Donbase) per dialogą su žmonėmis, nenaudojant jėgos. Kai valdžia atsikratys klaidingo problemos sprendimo metodo, tada ji ir bus išspręsta. (...) Jėga šio klausimo neišspręsime“, – pareiškė jis.

Putinas: iššūkių keliančios klimato kaitos priežasčių „niekas nežino“


V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad „niekas nežino“ pasaulio klimato kaitos priežasčių, bet pripažino, kad šis procesas jo šaliai kelia didelių iššūkių.

Šis pareiškimas, išsakytas prasidėjus Kremliaus vadovo tradicinei didelei metų pabaigos spaudos konferencijai, atrodo perteikiantys V. Putino abejones, ar pasaulinis atšilimas yra lemiamas žmonijos veiklos, ar gamtinių priežasčių.

„Pasaulio klimato kaitos priežasčių niekas nežino, – žurnalistams sakė jis. – Žinome, kad per mūsų Žemės istoriją buvo atšilimo ir atvėsimo laikotarpių, ir tai gali būti priklausoma nuo visatos procesų.“

Vis dėlto jis pridūrė, kad pasaulinis atšilimas gali sukelti pavojų Rusijos Arkties miestams ir gyvenvietėms dabartinėje amžinojo įšalo zonoje.

V. Putinas taip pat atkreipė dėmesį, jog klimato kaita gali paskatinti gamtinius gaisrus, niokojančius potvynius ir sukelti kitų neigiamų padarinių.

Jis pabrėžė, kad Rusija laikėsi Paryžiaus klimato sutarties, įpareigojančios valstybes imtis priemonių pasaulio klimato šiltėjimui sulėtinti.

Žurnalistams išsiuntinėti laiškai

V. Putino metinė spaudos konferencija jau tapusi reginiu, kurio dauguma laukia tarsi spektaklio.

Pastaraisiais metais žurnalistai ir patys ieško vis įmantresnių būdų, kaip atkreipti prezidento dėmesį. Vieni mojuoja didžiuliais plakatais, kiti bando išsiskirti apranga. Praeitais metais auditorijoje buvo galima išvysti net Snieguolę, tad V. Putino spaudos konferencija virsta karnavalu.

Kremlius šiemet uždraudė žurnalistams per V. Putino spaudos konferenciją naudotis dideliais plakatais. Prezidento administracijos akreditacijų ir spaudos konferencijų departamentas visiems akredituotiems žiniasklaidos atstovams išsiuntė elektroninį laišką, kuriame prašoma nenaudoti didesnių nei A3 (297×420 mm) plakatų, nes „jie trukdo fotografams ir operatoriams“, skelbia „RIA Novosti“.

Iki šiol plakatai esą buvo vienas iš veiksmingiausių būdų atkreipti prezidento dėmesį, tačiau dabar žurnalistams teks ieškoti kitų būdų, kaip sulaukti V. Putino susidomėjimo.

Pavyzdžiui, nemažai korespondentų jau anksčiau ateidavo pasipuošę karnavaliniais ir nacionaliniais kostiumais.

Portalas E1.ru, atsakingas už internetinę transliaciją iš Tarptautinės prekybos centro Maskvoje, kur vyksta spaudos konferencija, skelbia, kad vienas iš žiniasklaidos atstovų atėjo nešinas ikona.

Paaiškėjo, kad tai žurnalistas iš Bulgarijos Atanasas Stefanovas. Ikoną jis norėtų padovanoti V. Putinui, o tuo pačiu paklausti apie Bulgarijos dujotiekį, statomą kartu su Rusija.

Nuo 1980-ųjų Rusijoje dirbęs ir pačioje pirmoje V. Putino spaudos konferencijoje dalyvavęs žurnalistas Manfredas Quiringas DW sakė, kad jau tuomet beveik visi žurnalistų klausimai buvo suderinti iš anksto, o nesuderinto klausimo užduoti Rusijos prezidentui neįmanoma.

„Į Kremlių reikėjo ateiti likus nemažai laiko iki spaudos konferencijos pradžios, praeiti kruopščią patikrą, o paskui salėje sėdėti iki pat konferencijos pabaigos. Iš pradžių konferencijos trukdavo apie 3 val. dabar – 4 ar 5. Man, kaip dirbusiam laikraštyje, problema buvo ta, kad neleido su savimi neštis telefono, tad jokio ryšio su savo redakcija aš tuomet neturėjau. Kitais kartais aš konferenciją stebėjau per Rusijos TV ir paraleliai ruošiai medžiagą redakcijai“, – pasakojo vokiečių žurnalistas.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(59 žmonės įvertino)
2.6610

Top naujienos

Gauti koronavirusu užsikrėtusios moters šeimos narių tyrimų rezultatai: visi ėminiai neigiami atnaujinta 22.56 (126)

Praėjusią naktį pranešus, kad iš Italijos sugrįžusi 39 metų moteris yra užsikrėtusi...

Atrodė, karjera bus trumpa, bet viską pakeitė Landsbergio skambutis: kaip jauna provincijos gydytoja tapo įtakinga politike

Kitą rytą po laimėtų rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Rasa Rastauskienė...

Rizikingą žingsnį ir lūžusią derinių lentą aptaręs Jasikevičius galiausiai pasisakė ir apie virusą (95)

Krepšinis „Žalgirio“ arenoje penktadienį turėjo padėti pamiršti tiek Italijoje, tiek...

Į infekcines ligonines vežami žmonės iš visos Lietuvos, kol kas naujų susirgimų nenustatyta (14)

Į penkias šalies ligonines, kuriose yra specialiai pritaikyta infrastruktūra ir infekcinių ligų...

Svarbi pergalė lenktynėse dėl TOP-8: prireikė pratęsimo, bet „Žalgiris“ patiesė Milano ekipą (670)

Penktadienio vakarą Nemuno saloje vykusiose Eurolygos 26-ojo turo rungtynėse Kauno „Žalgiris“...

Visockas apie koronaviruso identifikavimą: tai sėkmės atvejis

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas po miesto savivaldybėje surengto ekstremalių situacijų...

Užsienietis nesitikėjo tokio akibrokšto gydymo klinikoje: moka visus mokesčius, bet paslauga – neprieinama (41)

Lietuvoje jau kelerius metus gyvenantis ir dirbantis užsienietis labai nustebo, kai jam prireikus...

Po sauso penktadienio laukia nauja kritulių banga (2)

Šeštadienio naktį orus lems tolstančio ciklono pietvakarinis pakraštys. Šlapdriba ir sniegas...

Žaidimas degtukais virš parako statinės: ar Turkija įtrauks NATO į Trečiąjį pasaulinį karą su Rusija? (617)

Jungtinių Valstijų kariuomenė atsargiai vertina savo vaidmenį Sirijoje . Tačiau Jungtinių...

Vitalija Guobė

Karas šeimoje: kodėl geria garsių vyrų žmonos? N-18

Kai eilinį kartą pro langą kieme pamačiau kelis prabangius automobilius su man nelauktais...

|Maža didelių žinių kaina