aA
Ketvirtadienį, gruodžio 20 dieną, vidurdienį Maskvos laiku (11 val. Lietuvos laiku) Tarptautinės prekybos centre Maskvoje įvyko kasmetinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos konferencija. Jo karjeroje tai 14-oji tokia konferencija. Šiemet renginys užtruko beveik 4 valandas.

V. Putino spaudos konferencija baigėsi. Svarbiausius momentus skaitykite čia:

14.55 val. Rusijos žurnalistė iš „Euronews“ uždavė klausimą apie Krymo militarizaciją ir tai, ar Rusija planuoja perimti visą Azovo jūrą. V. Putinas atsakymą pradėjo nuo Krymo referendumo ir to, kaip Krymas „tapo Rusijos dalimi“.

Rusijos prezidentas teigė, jos dabar Krymas tapęs visos Rusijos nacionalinio saugumo politikos dalimi. V. Putinas kalbėjo ir apie Kerčės tiltą bei kitus projektus, sujungsiančius Krymą ir Rusiją.
Rusijos prezidento teigimu, Rusija vysto visą regioną – ir ne tik karine prasme. Tam jau išleista 300 mlrd. rublių. V. Putinas aptarė ir geopolitines su Kerčės sąsiauriu susijusias problemas, patikino, jog dabar situacija kontroliuojama, esą laivyba vyksta be trukdžių. Prezidentas pažymėjo, kad „prieš incidentą Ukrainos karo laivai sąsiauriu plaukiojo be problemų“. O tada esą įvyko „provokacija, susijusi su Ukrainos prezidento rinkimais“. V. Putino teigimu, Ukrainos ir Rusijos susitarimas naudotis Azovo jūra vis dar galioja, ir Rusija neketina imtis jokių savavališkų veiksmų: „Maskva nori situaciją normalizuoti“.

14.50 val. V. Putinas pasmerkė nepriklausomos nuo Maskvos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios sukūrimą, sakydamas, kad jos nepriklausomybės pripažinimas neva pažeidė žmonių religines laisves ir padidino susiskaldymą tarp tautų.

Kijeve susirinkęs ortodoksų dvasininkų sinodas šeštadienį įkūrė naują Rusijai nepavaldžią Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią, užbaigdamas daugiau nei 300 metų trukusią Maskvos kontrolę.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Jungtinės Valstijos pasveikino šį sprendimą.

Tačiau V. Putimas jį pavadino „akivaizdžiu religinių laisvių pažeidimu“.

Sinodas realizavo Stambule reziduojančio Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I istorinį sprendimą pripažinti Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybę nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios.

Šis spalį priimtas sprendimas sukėlė įtūžį Maskvoje, kuriai Ukrainos stačiatikių bendruomenė buvo pavaldi pastaruosius 332 metus. Pasipiktinusi Rusijos Ortodoksų bažnyčia nutraukė visus ryšius su Konstantinopolio patriarchatu.

V. Putinas ketvirtadienį leido suprasti, kad patriarcho Baltramiejaus I „pagrindinis motyvas“ buvo „pavergti“ Ukrainą.

„Tuo taip pat buvo siekiama toliau didinti susiskaldymą tarp Ukrainos ir Rusijos tautų“, – pareiškė jis.

V. Putinas taip pat perspėjo, kad dėl šio sprendimo vyks Bažnyčios turto perskirstymas, kuris gali būti „kruvinas“.

14.45 val. NTV žurnalisto Vladimiro Kondratjevo paprašytas V. Putinas įvardijo du svarbiausius jam šių metų įvykius – tai prezidento rinkimai, „visai šaliai svarbus įvykis“, ir pasaulio futbolo čempionatas.

14.40 val. V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Afganistane neišvengiamos yra derybos su Talibanu, bet pabrėžė, jog būtina suprasti jų pasekmes.

„Vedamos derybos su talibais. Bet galbūt tai yra neišvengiama, reikia tiktai suprasti šių derybų objektą, ir kur jos nuves“, – savo metinėje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

„Jei yra reali jėga, kontroliuojanti reikšmingą dalį (Afganistano) teritorijos, su ja reikia skaitytis. Bet tada mums reikia tai daryti atvirai, viešai, ir kad būtų suprantama, apie ką kalbama“, – pridūrė jis.

„Manau, kad diskusijų metu tuo buvo grindžiama mūsų Užsienio reikalų ministerijos pozicija. Nesame prieš (konflikto) sureguliavimą – mes apskritai manome, kad jį galima pasiekti vien tik siekiant visų politinio proceso Afganistane šalių susitarimo“, – paaiškino prezidentas.

14.30 val. Spaudos konferencijos metu – ir V. Putino bei žurnalistės flirtas. Paklaustas, kaip jo sveikata V. Putinas atsakė: „Nesulauksit“. Ši jo replika sulaukė susirinkusiųjų ovacijų.

Gavusi progą toliau šnekėti, mergina, prisistačiusi Jekaterinos vardu, pasiteiravo: „Kaip jūs ir ar jums nereikia pagalbos?“. „Katia, aptarsime tai kartu vėliau“, – atsakė V. Putinas.

BBC pateikė visą keistą merginos ir V. Putino pokalbį:

— Klausimas apie jūsų sveikatą. Kaip jaučiatės? Kaip jūsų reikalai?

– Nesulauksit!

– Visiems rūpi tik jų pačių reikalai, o jūsų – ne. Gal jums reikalinga pagalba?

– Katia, aptarsime vėliau.

– Aš ne su klausimu, su pasiūlymu.

– Klausau.

– Visur glūdi idėjos. Mes siūlome suskurti Idėjų ministeriją.

– Gera idėja – sukurti Idėjų ministeriją.

– Ką manote?

– Esu pasiruošęs apsvarstyti jūsų idėją. Jūs su kolegomis pagalvokite, kai ta ministerija turėtų funkcionuoti. O mano sveikata tokia pati, kaip visų. Sportuoju. Viskas pas mane gerai. Bet visko gali būti... gripai visokie. Kol kas viskas gerai.

Putinas apie JAV planą: tegu paskui necypia
© Stopkadras


14.25 val. „Wall Street Journal“ atstovaujanti žurnalistė tiesiai šviesiai paklausė: „Ar norėtumėte valdyti pasaulį?“. „Na, žinoma“, – nusijuokė V. Putinas.

„Žinome, kur yra vadavietė, kur nori valdyti pasaulį. Tik ji ne Maskvoje. Vadavietė, kur sprendžiami tarpblokiniai klausimai, siekiant prisitraukti kuo arčiau NATO valstybes nares. Reikia prieš ką nors vienytis. Vienytis prieš Rusiją – čia jau gerai“, – pareiškė V. Putinas.

12.20 val. Tremtyje gyvenantis buvęs oligarchas iš Rusijos, kurio fondas finansavo CAR nužudytų žurnalistų veiklą, Michailas Chodorkovskis pakomentavo Putino žodžius apie jų nužudymą.

„Putinas apie žurnalistų nužudymą CAR: „Kažkokios vietos grupuotės įvykdė nusikaltimą“. Nepripraskite stipriai prie šios versijos. Kol kas tiek pasakysiu“, – „Twitter“ rašė M. Chodorkovskis.

14.03 val. „Visa ši spaudos konferencija – panoraminė Rusijos žurnalistikos kapinių nuotrauka“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė žinomas rusų žurnalistas Konstantinas Egertas.

13.50 val. Ilja Azaras iš „Novaja Gazeta“ teiravosi, ką V. Putinas žino apie Rusijos žurnalistų nužudymą Centrinėje Afrikos Respublikoje, apie galimą „Vagner“ ir Prigožino ryšį su šiuo nusikaltimu, ir ką iš esmės Rusijos prezidentas galvoja apie minėtąją samdomą karybos bendrovę.

V. Putinas nesutiko su terminu „Putino virėjas“, kuriuo vadinamas J. Prigožinas. Pastarajam priklauso Interneto tyrimų agentūros vadinamasis trolių fabrikas, 2016 metais kišęsis į JAV prezidento rinkimus ir kitus politinius procesus, vykusius Vakaruose. V. Putinas pareiškė, kad „Vagner“ ir kitos privačios saugumo bendrovės neužsiima niekuo nelegaliu. Anot prezidento, Rusijos žurnalistai, nužudyti Afrikoje, kur vykdė „Vagner“ veiklos tyrimą, iš esmės kalti patys, nes išvyko neinformavę pareigūnų. Nepaisant to, jis vis tiek išreiškė užuojautą.

13.45 val. V. Putinas ketvirtadienį pareiškė palaikantis JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą išvesti amerikiečių kontingentą iš Sirijos, paskelbus pergalę prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).

„Faktas, kad JAV nusprendė išvesti savo pajėgas, yra teisingas“, – Rusijos lyderis sakė per savo metinę spaudos konferenciją.

D. Trumpas trečiadienį savo vaizdo pranešime paskelbė, kad JAV įveikė IS Sirijoje ir pareiškė, kad dabar ten esantys JAV kariai „grįžta namo“.

V. Putinas sakė, kad „kalbant apie pergalę prieš IS, apskritai sutinku su Jungtinių Valstijų prezidentu“, ir pridūrė, kad „mes sudavėme rimtų smūgių IS Sirijoje“.

Vis dėlto jis išreiškė abejonių dėl Vašingtono veiksmų.

„Mes lyg ir nematome Amerikos pajėgų išvedimo požymių, bet darome prielaidą, kad tai įmanoma – juolab kad judame politinio sureguliavimo keliu“, – sakė V. Putinas.

13.35 val. „Rossija 1“ televizijos laidų vedėjas Sergejus Briliovas, turintis tiek Rusijos, tiek Didžiosios Britanijos pilietybę, Rusijos prezidento paklausė apie abiejų valstybių santykius ir „Brexit“.

„Rusijos ir Didžiosios Britanijos santykiai yra atsidūrę aklavietėje, bet abi šalys suinteresuotos, kad ši situacija pasikeistų“, – sakė V. Putinas.

Jis pridūrė, kad didžiosios Didžiosios Britanijos bendrovės, įskaitant BP, ir toliau dirba su Rusija, o didžioji dalis investicijų 2018 metais į Rusiją atplaukė būtent iš Didžiosios Britanijos.

Socialinė žiniasklaida juokiasi iš fakto, jog klausimą apie „Brexit“ uždavė „britų“ žurnalistas Sergejus Briliovas, dirbantis Rusijos televizijai, turintis Didžiosios Britanijos pilietybę ir butą Londone.

13.24 val. „Kommersant“ žurnalistas priminė Prancūzijoje vykusius vadinamuosius „geltonųjų liemenių“ protestus dėl augančių dujų kainų ir paklausė V. Putino, ar jis panašaus scenarijaus nenumato Rusijoje. V. Putinas atsakė, jog valstybė „be abejonių privalo gerbti ir užtikrinti žmonių teisę laisvai reikšti savo nuomonę“, tačiau akcentavo, kad tai privalo būti daroma „įstatymų rėmuose“.

13.10 val. „Financial Times“ žurnalistas Henry Foy skelbia, kad iš vyro, vilkinčio marškinėlius su A. Navalno pavarde, apsaugos darbuotojai atėmė du plakatus.

12.59 val. Telekanalo „Life“ žurnalistas klausė, kada V. Putinas ves ir ką.

„Žiūrėkit, jis susituokęs ir nori, kad man būtų taip, kaip jam“, – atsakė V. Putinas. „Kaip pareigingas žmogus, kažkada turėsiu tą padaryti“, – pridūrė jis.

2013 metais V. Putinas paskelbė išsiskyręs su savo žmona Liudmila po 29 metus trukusios santuokos.

12.54 val. V. Putino konferencijos metu paskelbta, kad Didžiosios Britanijos žiniasklaidos reguliavimo institucija „Ofcom“ Rusijos televizijos RT transliacijose pastebėjo nešališkumo taisyklių pažeidimų, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

Pranešime pažymima, kad „Ofcom“ duomenimis, televizija šias taisykles pažeidė septynis kartus per 2018 metų pavasario šešias savaites – po kovą Anglijos pietiniame Solsberio mieste įvykusio incidento, kai Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ buvo apnuodytas buvęs dvigubas rusų agentas Sergejus Skripalis ir jo duktė.

„Ofcom“ pabrėžė, kad įvykdyti pažeidimai visi kartu „yra rimtas nusižengimas mūsų transliavimo taisyklėms“.

„(RT) dabar turi galimybę pateikti mums paaiškinimus, kuriuos išnagrinėsime prieš imdamiesi tolesnių veiksmų“, – sakoma „Ofcom“ pranešime.

Tolesni veiksmai gali apimti sankcijas šiai televizijai, įskaitant baudą arba transliavimo licencijos atšaukimą, nurodė agentūra.

12.52 val. V. Putinas paprašė duoti mikrofoną žmogui su kortele „KGB vaikai“. Jis sakė, kad „mes visi KGB vaikai“, o jo klausimas skambėjo taip: „Dabar visi labai intensyviai reikalauja socialinio teisingumo. Ar įmanomas socializmo Rusijoje atkūrimas?“.

V. Putinas atsakė: „Tai neįmanoma. Įmanomi nebent socializmo elementai, tačiau tai visada susiję su didesnėmis nei pajamos išlaidomis ir ekonomikos aklaviete. Socialinis teisingumas tai sąžiningas išteklių paskirstymas, rūpinamasis skurdžiai gyvenančiais, skurdo mažinimas, sveikatos apsaugos paslaugų užtikrinimas. Jei kalbėtume apie tai, tokią politiką jau vykdome. Tam skirti mūsų socialiniai projektai“.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© AFP / Scanpix

12.33 val. „RIA Novosti“ žurnalistas akcentavo, kad Rusija jau daug metų kenčia nuo tarptautinių sankcijų daromos žalos. Jis norėjo sužinoti, ar Maskva pasirengusi atremti dar vieną sankcijų bangą.

V. Putinas atsakė, kad Rusija „ribojimais ir sankcijomis saistoma“ praktiškai per visą savo istoriją. V. Putinas dar kartą pasikartojo, esą tai daroma „siekiant pažaboti Rusijos galią ir vystymąsi“. V. Putino teigimu, Rusija savo 160 mln. piliečių gina ir saugo „be jokio noro pasirodyti, iš visos širdies“. Rusijos prezidentas pridūrė, kad Rusijos ekonomika gana neprastai prisitaikė prie sankcijų ir apribojimų. Pasak jo, Vakarų pritaikytos sankcijos daugiau žalos neša jas įvedusioms šalims. „Jos prarado mūsų rinką“, – konstatavo V. Putinas.

V. Putinas taip pat sakė, kad Vakarų šalių Rusijai įvestos sankcijos yra šalies didėjančios tarptautinės įtakos rezultatas.

„Tai susiję su Rusijos galios didėjimu, – sakė jis. – Pasirodo galingas žaidėjas, su kuriuo reikia skaitytis. Iki pastarojo meto buvo manoma, kad tokios šalies nebėra.“

Pasak V. Putino, Rusijos ekonomika adaptavosi ir tam tikrais atžvilgiais sankcijos buvo pozityvios. Kaip pavyzdį jis paminėjo Rusijos žemės ūkio plėtrą.

12.20 val. Iš Kremliaus ruporu vadinamo RT nuskambėjo klausimas, ar „V. Putinas mano, jog amerikiečiai sulaiko Rusijos žmones vien tam, kad ateityje turėtų kozirį derybose“.

Rusijos prezidentas atsakė, jog Rusija akylai seka savo piliečių likimą ir pabrėžė, jog Marija Butina „buvo priversta ką nors prisipažinti“ – ji „jokių valstybinių užduočių nevykdė“. „Nesuprantu, kodėl ją sulaikė. Nebuvo jokio pagrindo“, – pareiškė Rusijos prezidentas.

Praėjusią savaitę Jungtinėse Valstijose paskelbtas nuosprendis M. Butinai, laikomai nelegalia užsienio agente. Jos byla susijusi su įtarimais, kad Rusija kišosi į JAV 2016 metų prezidento rinkimus.

Ginklų entuziastė M. Butina pripažino kaltę dėl kaltinimų bandžius paveikti JAV užsienio politiką. Jai gresia įkalinimas iki šešių mėnesių, o vėliau – deportacija.

„Nesuprantu, ką ji galėjo prisipažinti, jei nevykdė jokių vyriausybės pavedimų... Kad ir ką ji pasakė, (pasakė) gresiant 10–15 metų įkalinimui, – sakė V. Putinas. – Nesuprantu, už ką jie ją įkalino. Nėra pagrindo.“

Apie Sergejų Skripalį V. Putinas sakė – „ačiū Dievui, kad jis gyvas“. Jo teigimu, visas Skripalių skandalas tebuvo pretekstas užsipulti Rusiją ir apriboti Rusijos kaip konkurentės progresą.

„Jei nebūtų Skripalių apnuodijimo, jie (Vakarai – DELFI) būtų sugalvoję ką nors kita“, – pareiškė V. Putinas.

12.07 val. Kitas klausimas – iš Ukrainos žurnalisto. Jis sakė, kad skandalo nebus, bet uždavė kol kas patį aštriausią klausimą. Salėje po jo klausimo girdėjosi ūžesys, ypač kai jis pasiūlė V. Putinui keisti darbo vietą.

Jis paklausė, kiek Rusija išleidžia separatistų Rytų Ukrainoje paramai. Taip pat pasidomėjo ir galimu Ukrainos ir Rusijos apsikeitimu belaisviais bei tiesioginių Petro Porošenkos ir V. Putino derybų galimybe.

V. Putinas pirmiausia prabilo apie „kančią“ (už kurią pats yra atsakingas) Rytų Ukrainoje ir sukritikavo separatistinių regionų blokadą. V. Putino teigimu, Rusija teikia „humanitarinę pagalbą“ regiono žmonėms, ir neketina liautis to daryti. Rusijos prezidentas peikė Kijevo pastangas „politinius klausimus“ spręsti jėga. „Mes siekiame taikos ir gerovės – visai Ukrainai, įskaitant ir Donbasą“, – pareiškė V. Putinas.

V. Putinas užsiminė apie „natūralius“ šių dviejų valstybių ekonomikos santykius ir pakartojo teiginį, esą P. Porošenka užsimerkia prieš savo šalies žmonių interesus.

11.50 val. D. Peskovas anonsavo, kad dabar nuskambės klausimas iš Ukrainos. V. Putinas iškart kreipėsi į Ukrainos žurnalistą: „Norite skandalą sukelti?“ Ir tuomet klausimą užduoda ne ukrainiečių žurnalistas, o rusų iš leidinio „Izvestia“. Klausė apie Rusijos ir Ukrainos jūreivių konfliktą Kerčėje: „Kaip manote, provokacija pavyko?“.

„Konstatuokim, kad tai buvo provokacija“, – sakė V. Putinas. Jis kartojo Rusijoje jau ne kartą skambėjusią versiją, esą tai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka surengė tokią provokaciją, kad prieš rinkimus pasikeltų kritusius reitingus.

V. Putinas pareiškė esą Ukraina tikėjosi, kad kažkas iš jūreivių žus.

Kerčės sąsiauryje sulaikytų Ukrainos karinio jūrų laivyno jūreivių likimas paaiškės, kai bus užbaigtas baudžiamojo nusikaltimo tyrimas ir priklausys nuo tyrimo rezultatų, spaudos konferencijoje sakė V. Putinas.

Rusijos prezidento teigimu, jūreiviai pažeidė Rusijos jūrų sieną, ir tik pasibaigus nusikaltimo tyrimui, bus aišku, ką daryti su sulaikytais jūreiviais.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© AFP / Scanpix

„Judėjimo „Ukrainos pasirinkimas“ lyderis Viktoras Medvedčiukas neseniai lankėsi Maskvoje ir iškėlė Kerčės sąsiauryje suimtų Ukrainos jūreivių paleidimo klausimą. Tačiau, kaip jau sakiau anksčiau, klausimas galės būti išspręstas, kai bus baigtas nusikaltimo tyrimas“, - sakė V. Putinas.

Be kita ko, Rusijos vadovas pareiškė, kad Kijevas siuntė juos į Kerčės sąsiaurį, „tikėdamasis, kad jie mirs, bet, ačiū Dievui, tai neįvyko“.

V. Putinas taip pat pažymėjo manąs, kad šiuo incidentu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka siekė pasikelti savo reitingus prieš būsimus šalies vadovo rinkimus.

„Incidentu buvo siekiama didinti įtampą. (...) Jie nori didinti įtampą, kad pakeltų vieno kandidato į prezidentus reitingus, turiu omeny dabartinio prezidento. Tai neteisinga. Tai nebus naudinga nei jų žmonėms, nei jų šaliai“, - aiškino V. Putinas.

„Manau, kad provokacijos niekada nėra sėkmingos. Jie visada siekia eskaluoti situaciją prieš rinkimus Ukrainoje. Tai kenkia žmonių interesams, valstybės interesams“, - teigė prezidentas.

ELTA primena, kad lapkričio pabaigoje jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jo įgulos narius. Incidentas įvyko trims Ukrainos laivams plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą. Reaguojant į šį incidentą, Ukrainos pasienio regionuose buvo įvesta karo padėtis.

„Lai paskui necypia“

11.45 val. Klausimą uždavė „Pirmasis kanalas“. Klausimas apie branduolinio karo grėsmes. Korespondentas bandė padainuoti, o tada ėmė aiškinti, kaip jo mažas sūnus bijosi branduolinio karo. V. Putino jis paprašė jo sūnų viešai nuraminti.

V. Putinas raminti žurnalisto nesiėmė, skelbia meduza.io. Jis sakė, kad tai labai rimtas dalykas, tiesą sakant, pareiškė, jog šio reikalo niekas deramai neįvertina. Juk šiuo metu kaip tik vyksta ginklavimosi varžybos. Atgrasymo priemonių praktiškai nebelikę, nes Jungtinės Valstijos nusprendė pasitraukti iš susitarimo.

„O jeigu Europoje atsiras vidutinio nuotolio raketų? Ką tada darysime? Lai paskui necypia. Tenorime pariteto. Iš esmės visai žmonijai – tai blogai, nes esame stumiami prie pavojingos prarajos“, – sakė V. Putinas.

Branduolinio karo pavojus kažkaip užtušuojamas, grėsmė ne pakankamai vertinama, pareiškė V. Putinas metinės spaudos konferencijos metu. O juk toks konfliktas gali nulemti ištisos civilizacijos žūtį, pridūrė jis.

Taip V. Putinas atsakė į žurnalisto klausimą apie branduolinio karo grėsmę, esą Vakarų žiniasklaidai jau piešiant tokio karinio konflikto scenarijus. „Kaip prezidentas, kaip jūs mus nuraminsite?“, klausė televizijos „Pirmas kanalas“ žurnalistas.

„Dabar stebime sulaikymo sistemos griūtį“, – pareiškė V. Putinas. Anot jo, JAV pasitraukimas iš priešraketinės gynybos susitarimo su Rusija lėmė, kad Rusijai teko kurti ginklus, kurie pajėgūs įveikti priešraketines gynybos sistemas.

„Tegu paskui necypia, kad mes siekiame pranašumo – mes tik išlaikome paritetą. Mes užtikrinsime savo saugumą – žinome, kaip tai daryti“, – Pareiškė V. Putinas.

Putinas apie JAV planą: tegu paskui necypia

11.38 val. V. Putinas šiais metais spaudos konferencijoje demonstravo geresnę formą nei praeitais metais, kai nuolat kosėjo, pastebi themoscowtimes.com.

11.33 val. Atsakydamas į klausimą apie ekonomiką V. Putinas pradėjo kalbėti apie 2008 metų pasaulinę finansų krizę ir pastarųjų metų ekonomikos „pakilimus ir nuosmukius“. Prezidentas patikino, jog kliaujasi svarbiais valstybiniais projektais, turėsiančias paskatinti šalies ekonomiką ir sudaryti naujų galimybių augimui. V. Putino žodžiais, BVP augimas ateinančius kelerius metus turėtų siekti apie 3 proc. Prezidentas dar kartą pakartojo, kad šalies tikslas – tapti penkta didžiausia pasaulio ekonomika ir pereitų į kitą „ekonominę lygą“.

11.25 val. Pirmuosius klausimus apie nacionalinius projektus leista užduoti Kremliaus kontroliuojamiems kanalams – TASS ir telekanalui „Rossiya“. D. Peskovas suteikdamas TASS žurnalistui teisę klausti neteisingai įvardijo žiniasklaidos pavadinimą, pavadindamas ją ITAR-TASS, pastebėjo „Bloomberg“ reporteris Maskvoje Jake'as Rudnitsky.

11.12 val. V. Putinas į salę žengė vėluodamas kelias minutes. Spaudos konferenciją jis pradėjo savotiška ekonominių rodiklių ir skaičių litanija: BVP auga, infliacija „priimtina“, nedarbo lygis mažėja, valiutos atsargos auga, pensijos auga, gyvenimo trukmės rodiklis kiek „pagerėjo“. Meduza.io ironiškai apibendrino V. Putino kalbą apie skaičius: viskas Rusijoje labai gerai.

11.09 val. Štai akreditacijos kortelė, įrodanti, kad Romanas Dobrochotovas, „The Insider“ redaktorius (padėjęs demaskuoti „Novičiok“ ataką įvykdžiusius Rusijos karinės žvalgybos pareigūnus), gavo akreditaciją į V. Putino spaudos konferenciją. Nepaisant to, prie durų jis buvo sustabdytas. Rferl.org skelbia, kad į renginį jis neįleistas.

Spaudos konferencijos organizatoriai bandė teisintis, kodėl nebuvo įleistas R. Dobrochotovas, nors jam ir suteikta akreditacija. Atsisakymas susijęs „su teisėsaugos pareigūnų sprendimu, priimtu tikrinant žurnalistų akreditacijas“.

Dar vienas spektaklis

„Jis jau tris dienas ypatingai daug laiko skiria pasiruošimui šiai spaudos konferencijai. Tai ir tradicinis darbas su žinybomis, ir darbas su teisės aktais. Svarbiausia užduotis – pateikti metų išvadas ir pasinaudoti maksimaliu žiniasklaidos dėmesiu dalinantis su šalies žmonėmis prezidento mintimis, vienų ar kitų klausimų vertinimu“, – spaudos konferencijos išvakarėse kalbėjo Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Be to, „tai puiki proga atnaujinti visą sistemą“.

Taigi, apie ką kalbės prezidentas, kaip vyks ši spaudos konferencija? D. Peskovas to neprognozuoja, argumentuodamas, kad „tokiais atvejais jokios režisūros nebūna“, tačiau pridūrė, kad prezidentas kalbės apie tai, ko jo klaus žurnalistai.

Nekart pasigirdo kalbų, kad metinės V. Putino konferencijos – tiesiog dar vienas jo spektaklis.

Kaip praėjusiais metais rašė independent.co.uk korespondentas Maskvoje Oliveris Carrollis, „sėkmingai apsimetama, kad procesas visgi spontaniškas, tačiau nė akimirkai neapleidžia mintis, kad šis spektaklis iki menkiausių detalių surežisuotas“.

Pasak jo, lengvai nuspėjami minkšti klausimai iš regiono žurnalistų ir šiaip keistuolių vis dar sudaro didžiąją užklausų dalį.

„Pavyzdžiui, žurnalistai Rusijos prezidentui užduoda tokius klausimus kaip štai „Ar galėsite atvykti į mūsų rengiamą apdovanojimų ceremoniją ir išklausysite, ką vaikai kalba apie ateitį?“ – pastebėjo korespondentas.

Skelbiama, kad šiais metais žurnalistų akreditavosi rekordinis skaičius – net 1702.

Pats trumpiausias – vos valandos ir 35 minučių – buvo V. Putino susitikimas su žurnalistais 2001 metais, o pati ilgiausia spaudos konferencija vyko 2008 metais.

Ji truko net 4 valandas ir 40 minučių. Pradedant 2004 metais, toks prezidento pokalbis su žiniasklaida visada tęsiasi ilgiau nei tris valandas.

Praeitais metais konferencija truko 3 valandas ir 40 minučių.

Šiemetinė spaudos konferencija vyks pirmą kartą nuo 2014-ųjų reikšmingai mažėjant ilgamečio Rusijos lyderio populiarumui, kuriam pakenkė vykdoma pensijų reforma.

Anksčiau vien dėl žmonių, besivaržančių dėl prezidento dėmesio, skaičiaus reporteriai atsinešdavo vis didesnių ir ryškesnių plakatų.

Norėdamas suvaldyti chaosą Kremlius šiais metais paprašė spaudos neštis tik mažus plakatus, kad jie neužstotų V. Putino fotografams.

Spaudos konferencija tradiciškai prasideda vidurdienį (11 val. Lietuvos laiku), bet niekada nebūna aišku, kada ji baigsis.

Konferenciją tiesiogiai transliuos kelios televizijos. Kai kurie kanalai nuo trečiadienio rodo, kiek liko laiko iki prezidento spaudos konferencijos.

Ko tikėtis

Svarbiausias geopolitinis klausimas šiais metais tikriausiai bus sunkūs Maskvos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis.

Pernai gruodį V. Putinas sakė, jog tikisi normalizuoti santykius su Donaldu Trumpu, bet tokios galimybės išblėso vykstant tyrimams dėl įtariamo Maskvos kišimosi į JAV politiką.

Be to, Vašingtonas paskelbė ketinantis trauktis iš svarbios Šaltojo karo laikų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). V. Putinas į tai atsakė, kad Maskva kurs naujas raketas.

Beveik neabejotina, kad per konferenciją bus keliamas klausimas dėl konfrontacijos Kerčės sąsiauryje, smarkiai padidinusios įtampą tarp Rusijos ir Ukrainos. Lapkričio 25 dieną Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus ir 24 jų įgulų narius, kai šie laivai pamėgino iš Juodosios jūros nuplaukti į Azovo jūrą Kerčės sąsiauriu.

Po šio incidento Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kai kuriose šalies dalyse įvedė laikiną karo padėtį, o D. Trumpas atšaukė planuotą susitikimą su V. Putinu Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Argentinoje kuluaruose.

Svarbiausi vidaus politikos klausimai šiemetinėje V. Putino spaudos konferencijoje tikriausiai bus prieštaringai vertinamas pensinio amžiaus padidinimas ir planuojamas pridėtinės vertės mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas didinimas.

Pensijų reforma, kurią V. Putinas pasirašė spalio pradžioje, išprovokavo didelį visuomenės nepritarimą ir protestus – retą dalyką Rusijoje.

Kovo mėnesį V. Putinas beveik 77 proc. balsų buvo perrinktas ketvirtai kadencijai, bet pastarojo meto visuomenės apklausos rodo, kad parama jam dabar yra mažesnė nei 50 procentų.

Interviu televizijai NTV V. Putino atstovas D. Peskovas pažadėjo, kad ketvirtadienį dėmesio centre bus ekonomika – „ir šalies viduje, ir dėl gana nepalankių tarptautinės rinkos sąlygų konteksto“.

D. Peskovas išvardijo ir kitų klausimų, apie kuriuos tikriausiai kalbės V. Putinas. Tarp jų yra „tarptautinė situacija, regioniniai konfliktai, Rusijos ir Amerikos santykiai“.

„Daug klausimų susiję su nepaprastosiomis situacijomis, kurioms reikia skubaus įsikišimo“, – sakė jis.

V. Putino valdomai Rusijai tampant vis labiau centralizuota valstybe, klausimai per metines prezidento spaudos konferencijas ėmė priminti lobistinius bandymus išspręsti konkrečias problemas, nuo kelių taisymo iki politinių kalinių paleidimo.

Vienas reporteris, pavyzdžiui, 2014 metais paprašė V. Putino padėti vietos gėrimo prekės ženklui patekti į prekybos centrų tinklus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Albinas Januška: klysta manantys, kad Šimonytė pralaimės Nausėdai (449)

Jei prezidento rinkimų antrame ture susirungs Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda , bent dalis...

9 kiaušinių pakuotės ir krentantis Putino reitingas: kaip rusai gyvena 2019 metais (276)

Vietoje įprastos dešimties kiaušinių pakuotės – dėžutė su devyniais. Tokį vaizdą Rusijos...

Svarbiausia Europos upė džiūsta: pasekmes jaučia milijonai gyventojų (30)

Kevino Kilpso automobilių keltas skrodžia Vokietijos Reino upės vandenis, jam sukant į krantą...

Landsbergis: Lietuva prarado Meką taip ir nesupratusi, ką iš tikrųjų turėjo (324)

Trečiadienį mirė vienas garsiausių lietuvių kilmės kino menininkų Jonas Mekas . Jam buvo 96-eri.

Prie Lietuvos priartės ciklonas: po stingdančio šalčio – pokyčiai jau netrukus (24)

Artimiausiomis dienomis šalyje orus lems anticiklonas, kuris sklaidys debesis, o pragiedruliai atneš...

Sulaukta dar vieno „Sandros Grafininos apsireiškimo“: mįslė ramybės neduoda ir jos artimiesiems, ir Nigelo Westo advokatui (39)

Detektyvu virtusi Sandros Grafininos dingimo istorija iki šiol nėra išnarpliota. Naujienų apie...

Sabonio klubo pergalę prieš Valančiūno komandą aptemdė sunki Oladipo trauma (9)

NBA pirmenybėse trečią pergalę iš eilės iškovojo Indianos „Pacers“ (32-15) ekipa. Domanto...

Didžiulės permainos Venesueloje: prieš Maduro stoja vis daugiau valstybių (14)

Jungtinės Valstijos ir didžiosios Pietų Amerikos valstybės trečiadienį pripažino Venesuelos...

Internete plinta auksarankių mada – monetomis dekoruoti stalviršiai (15)

Kiekvieną kartą, kai namai pribręsta remontui, šeimininkams atsiranda galimybė išlieti savo...

Maisto produktai, geriausiai apsaugantys nuo vėžio (1)

Nuo vėžio 100 proc. negali apsaugoti jokie produktai. Tačiau yra produktų, kurie, jei bus...