Pusryčiais visą pasaulį aprūpinanti šalis siunčia nerimo signalus: žengiama labai pavojingu keliu

Nė viena pasaulio šalis nepasiūlo pusryčiams tiek produktų kaip Brazilija. Ūkiuose, išsibarsčiusiuose erdviose lygumose ir aukštumose virš Atlanto vandenyno pakrantės, pagaminama keturi penktadaliai apelsinų sulčių, pusė cukraus, po trečdalį kavos ir sojos bei kukurūzų, kuriais lesinamos vištos dedeklės ir šeriami kiti gyvuliai, pasaulinio eksporto.

Tad kai šiemet regiono pasėliams kirto klimato kaitos paskatintas dvigubas smūgis – didžiausia per šimtmetį sausra, po kurios sekė beprecedentis antarktinis frontas, ne kartą padengęs žemę storu įšalo sluoksniu, pasaulinės žaliavų rinkos buvo gerokai supurtytos.

Liepos pabaigoje arabikos kavos pupelių kaina per šešias dienas šoktelėjo 30 procentų; apelsinų sultys per tris savaites pabrango 20 proc., o cukraus kaina rugpjūtį pasiekė ketverių metų aukštumas.

Kainų šuoliai prisideda prie tarptautinės maisto produktų infliacijos šuolio – pagal Jungtinių Tautų (JT) indeksą per pastaruosius dvylika mėnesių ji išaugo 33 proc., – o tai didina finansinius sunkumus, susijusius su pandemija, ir verčia milijonus žmonių iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų mažinti maisto produktų pirkimą visame pasaulyje.